kiaunė reikšmė

Kas yra kiaunė? kiáunė sf. (1) K, Ms, Slnt, Sb, Vb, Dkš, Lp, kiaunė̃ (4) OG237, Sn, Drsk 1. SD123 zool. plėšrus brangiakailis žvėrelis: Kiaunių yra dvi rūšys: miškinė kiaunė (Martes martes) ir naminė kiaunė (Martes foina) rš. Dėmėtoji sterblinė kiaunė (Dasyurus viverrinus) rš. Brangi žveralė kiaunė̃ Azr. Kiaunė̃ ta ne voveraitė Dglš. Po medžius kiáunės, o vandeny ūdra gyvena J. Kiaunė vienu akimirksniu kaip strėlė išlėkė iš uokso ir pasileido bėgti T.Ivan. Kiaũnės gaudo voveris Mrk. Brolelis žirge sėdėjo, kiáunių kepurę dėvėjo JD876. Laukinė kiáunė – žvėrelis viškai katės gatunko Kp. Naminė, arba akmeninė, kiaunė (Mustela foina) panaši į miškinę, tik jos kailis šviesesnis: paplaukis būna balkšvas, o akuotplaukiai juosvi rš. Nešiok povo plunksnelę už kiaunių kepurėlės VoL441. 2. scom. Užp prk. liesas, menkas žmogus ar gyvulys: Tokiam kiaunelýtei tik kiaušiniai gert Vj. 3. scom. prk. nenuoširdus žmogus, egoistas: To kiaunės iš galulaukės neatkviesi – rūpinsis jis apie tave, lauk! Šd. ◊ dìdelė kiáunė nauda, pasisekimas: Jam šiandien nutiko dìdelė kiáunė Vl.

kiaunė junginiai

• Akmeninė kiaunė, Amerikinė kiaunė, Didžioji kiaunė, Kiaunė žuvautoja, Miškinė kiaunė