voveris reikšmė
Kas yra voveris? voverìs sf. (3a) J, Š, LVIV512, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, voveris sm. Blv; gen. sing. vover̃s Vlkš, Krž, nom. pl. vóveres Ds, Drsk, Rtn, vóvers Nm, gen. pl. voverų̃ Sn, Nm, Žvr 1. S.Dauk, Sut, Šlč, LD247(Dsm), Vrn, Dr, Dkšt, LTR(Rš) žr. voverė 1: Paprastoji voveris (Sciurus vulgaris) E. Voverìs nuraško riešutus, kol žmonės prisdabina DrskŽ. Voverìs dubo[je] riešutus laiko žiemai JI356. Voveris riešutus graužia E(Kp). Voveris nedidelė – kaip kačiokas Antš. Šeškas kap voverìs, nedidelis Dv. Vóverys tai jau šokinėdavo po mišką, jų tai jau būdavo daugel Svn. Voverìs gyvena prie pirkiai, būdavo, obely striuoksi Klt. Voverìs an medžiagos skraido LzŽ. Taip ta voveris iš tos eglės iššoko į kitą eglę BsPII12 (Žr). Ištručis žvėris [su chemikalais], ir voverès nematysim JnšM. Voverìmi [kurortininkai] užduoda saldainių, jos ir gaišta Drsk. Voveries meisą ėsk nu drugio Šts. Jei voverį sutinki – negiliukiškas sutikimas LTR(Rs). Voverėlė pilkoji riešutėlius kremta, o mergelė jaunoji ašarėles brauko KrvD135. Voverýtė nu tę kas – kai kataitė mažukė ir labai graži uodega Vlk. Voveriukė, ta rudukė, po šakeles landė, įsilipus į lazdelę riešutėlius brandė LTR(Plv). Regėjom voveriū́tę OG164. ^ Ir senas dar bėgi bėgi kap voverìs Azr. Eina kap voverìs Švnč. Veizėk, ka ana leka kaip voverìs Kl. An pečiaus ans sau tujau pasilipa kaip voverìs Gd. Drevėn kap voverìs užlipa [bartininkas] Drsk. Gyvenau kap voverìs rate (turėjau įvairiai verstis) Dglš. Kokia tę jos marti – ruda kap voverìs! Pv. Pilkas toks paukštukas – lipitis lipitukas, lipa medžiais in viršų tep kap voverìs Kpč. Voverìs šakoj – ė jau puodą kaiti Klt. Puodas verda, o dar voverìs šakoj Mrj. Dar voverìs šakose, o jau puodą kaičia Lp. Voveris dar ant šakų, o jau iešmą drožia S.Dauk. Vilniuj pipirai, ė šakoj – voverìs Ign. 2. voverena, voverės kailis: Tur salopas, pamuštas zuikiais baltais, o palerina apvilkta voverims i kraštai aplinku apsegioti uodegoms jų rš. 3. prk. apie greitą, vikrų žmogų: Tu tikra voverìs – leki kaip kulka visur, kaip žiuburys Trk. 4. vežimo rodiklis, grąžulas: Greta pakinkyti arkliai grūdas, su pilvais susidura; reika įdėti voverį, kad negultų arklys ant arklio Ggr. ◊ vóverį gáudyti gūžinėti, pušinėti: Suriša skarelę va teipos ir ausis padirba, nu tai kai pagauna, tai tam reikia sakyt eilėraštis ar teip kas –tai teip vóverį gáudo Šmn.
voveris junginiai
- Bronius Voveris, Gediminas Voveris, Stasys Voveris