pušinėti reikšmė

Kas yra pušinėti? pušinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. 1. M, J žaisti tokį žaidimą, kai vienas užrištomis akimis gaudo kitus, gūžinėti, lauminėti: Jonukas nutvėrė skarelę, užsirišo akis ir, kitiem vaikam klykaujant, ėmė pušinėti Rd. Tol pušinė́jo, kol nosį nusibalnojo Vvr. Vaikai po trobą pušinė́jo pušinė́jo, kol tik duonkubelį nuvertė Krš. Kai einam pušinėti, į durnį pasiversti ar šiaip žaisti, tai labai ima juokas LTR(Vkš). Lygu tiktai kur prašampi, tujau vaikai ir pušinė́[ja] Užv. Besiremezijant Stankus su vaikais ėmė pušinėti Žem. 2. prk. lėtai, patamsiais vaikščioti: Babytė šiaip teip pušinė́[ja] po trobą Sk. Iš miego pašokusi, pušinė́jau pušinė́jau, kol duris radau Krš. Užsidek žvakę, ko pušinė́ji patamsė[je]! Vdk. Sutems, paskui pušinė́k tamso[je] Erž. | Tas senis jau seniai pušinėjo (vaikštinėjo pakvaišęs) Krš. 3. dirbti patamsiais: Ką čia dabar pušinė́ji, eik miegot! Rs. | refl.: Mes teip nusibaigsim besipušinė́dami tamsybė[je] (be elektros) Erž. Tų balandų, tų dilgynių smulkių yr: pušinė́kis i pušinė́kis – be brilių (akinių) nematau Prk. \ pušinėti; papušinėti