juokas reikšmė
Kas yra juokas? juõkas sm. (4) K, BŽ14; SD344, R, M 1. pasitenkinimo, džiaugsmo, linksmumo ir pan. reiškimas tam tikrais nutrūkstamais garsais iškvepiant orą, juokimasis: Nuskamba juokas P.Cvir. Kalbų ir juokų pilna visur rš. Gyvas juõkas Š. Man be galo juõkas Rm. Skardus merginos juõkas NdŽ. Jo labai negražus juõkas (jis negražiai juokiasi) Slm. Man juokas iš to žmogaus Ul. Juõkas ema tiktai į tavo darbą veizant Als. Kas čia do juõkas! Skp. Visus pagavo juõkas Db. Turėjau tada juõko Ėr. Skruostai smilksta iš juoko Šts. Juõko nedaturėtai Lp. Iš senų bei jaunų juoko negavęs, iš ko gi gausi B. Katinėlis iš to juoko ko trūkio negavo DvD418. Kas tenai jiems juoko ir stebėjimosi! A.Baran. Pasakyk, jog norėdamas juoką padaryti, melavai P. Kad netrūktų juoko, jūs iš kits kito juoką imkiatės (vienas iš kito juokitės) Skd. Jis juokù nuleidžia tavo barnį KBI56. Juoku neišsiturėtum Ds. Kai ana man sakė, aš negalėjau juokù daturėt Mlt. Nors pampk juokù Š. Juokai vieni B. Juokai širdį pjauna J. Juokai vieni, pon, su tavo batais – vienas ugnė[je] sudegė, antrą šunys suėdė VP20. Dirbi pluši kiaurą dieną, o to darbo vieni juokai (labai maža) Slnt. Visi svečiai iš akylo vaiko šimtais juokų turėjo I. Iš tų rudens riešutų bus juokų M.Valanč. Na, Mariuk, juokùčių (juokis) Nmn. Būčio juokais apvirtęs Šts. Šaukė juokais ir keikė juokais: visi juokiasi, klega, šėlsta Žem. Juokaĩs iš svieto neišvarysi Dkš. Žmonės leipsta juoku (labai juokiasi) GK1939,100. Mes juokais trūkom Skp. Vaikai, klausydami tos pasakos, juokais virto (alpo, leipo, nesitvėrė) J.Jabl. Plyšta iš juõko (labai juokiasi) Gr. Ką tu čia iš manęs juoką trauki (juokiesi iš manęs)? Krž. Jis žiūrėdamas juokais krinta Vb. Gali juokais numirti (užsijuokti) B. Du jaunuoju Krečetu pasileido juokais J.Jabl. Juokais nesitverti Ss. Nė juokais neliausis, tokią pasaką kas skaitys Šts. Beždžionės taip raitėsi ir kraipėsi, kad Paspartutas ko netrūko juokais J.Balč. Juokelių ligi kelių, o ašarėlių lig pažastėlių Skr. Jis pratrūko nevaldomu juoku (garsiai susijuokė) A.Vencl. | prk.: Išskrido paukščiai, gervės klykdamos nusinešė ir juoką vasaros S.Nėr. ^ Kam ne juokas, tas ir nesičiaupo Šll. Juokas iš pono čebatų LTR. Vienam juõkas, kitam ašaros Ėr. Ir juõkas neišeina geran Ds. Iš didelio juoko būs ašarų Pp. Neišmintingą iš juoko pažinsi VP32. Nakties darbai – dienos juokai Žem. Vienam paskutinieji vargai, o kitam pirmieji juokai Slm. Šiandieną juokų kaip puokų Šts. Juokų juokelių ligi pačių kelių NžR. 2. SD438, R235, K, LL24 juokavimas, žaidimas; sąmojis; juokingas, nerimtas dalykas, labai lengvas darbas; išdaiga: Ir neblogai mokėjo juoką krėst tas didelis Kazimieras P.Cvir. Juokai juokais, o darbai darbais palieka rš. Juokai juokais, bet kartą reikia rimtai pradėt šnekėt Pg. Ar jūs tai rimtai, ar tik juokais? A.Vien. Juõkas juokù, o tam jau ir susdėjo visa galvon Ds. Juõkas po juokų̃, o ma[n] šlektai Alk. Su ja mažas juokas Ds. Juokas šalin, prauda kely Prng. Ne juokas (nelengva) gyvai degti rš. Kas tai jam arklys pakaustyt – tik juokas (visai nesunku)! Lp. Juoko darbas Sdk. Kas kiaulių nėr ganęs, juoko neišmano Šts. Iš juõko, iš juõko, jau ir įsimylėjau Ds. Suknelę sukirpt tai tik juoko darbas (labai lengva) Ml. Be juoko – šitam palte nėr kišeniaus! Alv. Tamista turbūt ant juoko davei man šituodu klausimu V.Kudir. Ne visi ir juoką supranta Ds. Juoku pasidergusi, aš anam visą teisybę išdėsiu Skd. Ir boba nebe juoku atbėga su didžiu kuoku Kp. Juoku galvos nepramuša Lnkv. Juokù dėjęs[is], juokù dėjusis, iškalbėk jamui, t. y. by erzindamas, -a, by juokdamos J. Ką dirbi, gerai padirbk, o ne an juoko! Ds. Koks čia darbas – vieni juokai! Lkv. Su smerčiu ne juokai Sln. Piemeniui penki juokai votegas nešioti Nt. Juokai penki ir visi menki Šts. Bus penki juokai, kap itokis didelis mažo nepavis Arm. Mums penki juokaĩ (vieni niekai ) tas bulves nusikasti Nt. Tu nejuokauk – čia ne juokaĩ Lp. Vėl pradėt nuo abėcėlės (pradėti iš pradžios) – juokai maži BM39. Žertai juokai visados neis ant gero niekados JD580. Anie pripasakojo visokių juokų̃ KlvrŽ. Su ugnele nėra juokų J.Jabl. Iš juokų̃, iš pajuokų teip razsigyveno, kad dideliu ponu pasdarė Tvr. Kartais rėžėm (žaidėme kortomis) ir iš juokų, ir iš pinigų (iš tiesų) Šts. Dirbant nereikia juokų daryti J.Jabl. Čia budynė ne juokams FrnS130. Įdėjo sukraus juokùs (labai maža) – nesaldi nė iš tolo erbeta Šts. Da tu čia kokius juokus kreti! VoL300. Per visą vakarą jis juokùs dirbo (krėtė) Jnšk. Taip tik juokais jam pasakiau J.Jabl. Saulelė ima šildyti ne juokais Mš. Juokaĩs gyvenimas praė[jo] (juokaujant, gerai, linksmai) Prn. Juokaĩs žiema išejo, be kokio speigo Šts. Su juokais tempia jauni vyrai senį per slenkstį laukan V.Piet. Tas žmogus su juokeliais, su melavimeliais Ml. Su jaučiu juokus pačius tesuarsi (maža tesuarsi) par visą dieną Šts. „Ar tai tau nesakiau!“ – sakė tėvas, juokais netrivodamas Jrk69. Negaliu juokaĩs trivoti Gs. Vyras ašaroms eita, o pati juokaĩs Šts. Neišgirsi čia ... nei glaudų, nei juokų̃, nei apkalbėjimų DP474. ^ Čia tiktai juokų giesmė (juokinga, nerimta) Prl. Šalti juokai (menki juokai) Pšl. Juokas galvos neprakulia J.Jabl. Katei juõkas, pelei mirtis Mrk. Meškai juõkas, o kiškeliui strokas Trgn. Juõkas juokù, o žertas savo vietoj (sakoma, kai bejuokaujant susipykstama) Lkv. Vėlybas veršis – šuniui, senos kumelės vaikas – vilkuo, senos bobos – juokuo Šts. 3. R173 pajuokimas, patyčia, pašiepimas: Ką ant juõko laikyti K. Tik ant juoko mane čia atvadino B. Dirba kaip ant juoko Ds. Aną visi turi ant juoko Ds. Ant juoko laikomas žmogelis BsPI100. Tai nebus ant juoko KlvD18. Šiaudas nesilaiko ant juõko, o toks vyras laikysis Gs. Atrado mat juõką iš seno žmogaus Skp. Na, nedaryk sau juoko – dvi žiemas mokslui ėdei duoną, nepaskaitysi mat laiško Žem. 4. džiaugsmas: Man juoką padarė BB1Moz21,16. ◊ juõko dė́tas, juõką dė́jęs juokais: Juoko dėtas, imčiau ir pasakyčiau Vkš. Kad nors kada, juoką dėjęs (nors dėl juoko), malkų atneštų iš daubos Skr.
juokas junginiai
- garsus juokas, isteriškas juokas