šalti reikšmė
Kas yra šalti? šálti, šą̃la (-sta Š, NdŽ, KŽ; Sut, Rtr, šãla Jn, šą̃lsta, šal̃na, šañla KŽ, šul̃na LKKIII52, šū̃lna), šãlo (šãlė LD355(Škn, Zt)) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD177,215, SD143,451, H, R149, MŽ197, I, N, M 1. intr. impers. R, MŽ, K būti šaltam orui, laikytis šalčiui: Lauke šą̃la Mlk. Šiandiej šą̃la smagiai Ut. Šą̃la, net sąsparos pyška Ktk. Šal̃na, ka i toros pyška NmŽ. Ė šą̃la šą̃la, kad net spraga! Ds. Žiemą šaltis, šą̃la labai, ė anas eina, nieko nebijo Nmč. Šą̃la, kad net nosis bąla Mlt. Lauke jau šąlsta Šlčn. Geriau, kad šal̃t negu lyt Ktk. Vėtra [žiemą] tai nėr bjauriausia, verčiau šaltų̃ Mžš. Lyna i nèšala Als. Šiandien spigančiai šañla J. Juo šañla, juo bėga arkliai J. Lauke bešalantì J. A y[ra] šãlusi? Šts. Šią naktį šãlusi KI469. Išejau lynant, parejau šū̃lnant Lkv. Šãlant ledas ant pelkių emas Lkv. Šal̃nant rudenė[je], avis gal rugiūse ganyti Lkv. Šãla lauke, ekiat į trobą Rdn. Šálta, ir vėl sustota Pšl. Pirma lijo, pliaupė, o dabar šąla Žem. Taip kietai šalo, net ledas traškėjo J.Balč. Saulė raudona – šal̃s Ktk. Kada šal̃s, tokia šviesa, toksai stulpas stovi an saulės Ant. Jeigu varnos tupi viršūnėse medžių, tai šals LTR(Br). Jei katinas lipa ant mūrelio – šal̃s Užg. Dėl pinigo įgijimo ... tykot naudos kokios, norint lyja, šąla, saulė degina SPII63. ^ Kur buvai, dėde, kai šalo? (sakoma pavėlavusiam prie valgio ar šiaip ko) LTR(Vlkv). | pers. LTR(Sv): Šalnelė šalo, raselė krito vis ant muno rūtelių, rūtų vainikelio StnD11. Šalna šãlo, žiedužius nušalo LB30. Nesprok, nesprok, aržuolėli, šiąnakt šals šalnelė LTR(Ilg). šãlusiai adv.: Naktį y[ra] biškį šãlusiai End. 2. tr. KŽ šaldyti: Šalna šalo muno žiedelius, vėjas laužė muno šakeles StnD18. Šalna šãlo žiedužius JD735. Šalna šą̃la man kojeles ir aukso kilpeles (d.) Klvr. 3. intr. stirti, kietėti nuo šalčio; virsti į ledą: Prisnigo in nešãlusios žemės, ir atšuto rugiai Dv. Ale ir šaltumas dienos – snarglys pri lūpos šãla Vkš. Ežere vanduo šą̃la K. ║ apsitraukti ledu: Žieminis tas vė[ja]s, i šãla ta jūra Plng. Išvalka šito[ji] nešą̃la, karves te varydavo žiemą girdyt Klt. Ant jūras [gulbės] išskrenda, kur vandenai nešą̃lsta Kvr. Ties koplyčia buvo niekumet nešaląs šaltenis M.Valanč. ^ Briedis brenda – upė šąla (žvakes lieja) LTR. ║ tr. impers. traukti ledu: Jau langą šą̃la Jrb. 4. intr. KŽ būti šaltyje, kęsti šaltį, žvarbti: Jis lauke stovėdamas šą̃la K. Ko čia šalì, eik į trobą Trk. Juk jau šąlì kai varlė Plk. Basnirta atlėkiau, šalù pri durių Rdn. Kurgi šą̃lat ore, eikit vidun! Sv. Bet ir už tokią nakvynę reikėdavo mokėti: nešalsi juk lauke J.Bil. Teip buvo šalta, ka rankos šãlė Klk. Ka teip duodi su kultuve, neliuob šálti [rankos] Gršl. Šãla rankos, užsiklok Rdn. Mun plika galva, mun šãla galva Šts. Pro nosį (kvėpuojant šaltu oru) šą̃la krūtinė Brsl. Kad bent einant nešalusios [kojos] Šts. Dukš, mergele, pirštineles, kad nešaltų mun rankelės (d.) ž. | prk.: Šãla broliai tie, alpsta ant tų piningų Žr. Tėvynės dainos, jūs auksinės, be jūsų šąla mums krūtinės! Mair. ^ sonas">Šonas šyla, šonas šąla, galva džiūsta, kojos pūsta (durys) LTR(Brž). ║ tr. šaltyje būnant, ką darant pašalti: Kol tu išplausi tus pelenus, vėl vargo, vėl nagus šálk Rt. Pavasarį žmonės nors kojų nešąla Pnd. ^ Šik šalamas, bėk genamas – parlėksi garuodamas Sd. ║ bijoti šalčio, būti jautriam šalčiui: Mun baisiai rankos šal̃na Vdk. Rankos jau kieno šãlančios būs, tam bėda Vvr. Man šą̃lsta kojos Ob. Įsidėti galiu nešalamą daiktą Plt. 5. intr. būti šalčio veikiamam, gesti nuo šalčio: Šal̃na burokai ant daržo, nėr kada nurauti Lk. Neturiu kur obuolių laikyt, in viršaus šą̃la Lel. 6. intr. auštant stingti, tenėti: Kai šą̃la taukai, tai dedu druskos – geriau stovia Slm. 7. intr. darytis šaltesniam, žemesnės temperatūros, vėsti: Viskas šálsta: saulė šálsta, žemė Čk. ║ netekti gyvam organizmui būdingos šilumos, stingti, darytis nejautriam mirštant: Šalstantį kūną žemei užrašom brš. 8. intr. prk. netekti užsidegimo, darytis nenuoširdžiam, neuoliam: Pražuvo blaivystė, šalsta tikėjimas brš. ◊ káulai (pakáušis) šą̃la apie didelę baimę, išgąstį, nemalonumą: Káulai šãla, kokie prasti rugiai! Trk. Pasižiūrėjo tiesiai man į akis, ir aš pajutau, kad šąla man pakaušis J.Balt. \ šalti; apšalti; atšalti; paatšalti; įšalti; iššalti; paiššalti; nušalti; pašalti; peršalti; prašalti; prišalti; sušalti; užšalti