vėsti reikšmė
Kas yra vėsti? vė́sti, -ta, -o (vė́do) intr. K, Š, FrnW, DrskŽ; N, vė́sti, vė́džia, vė́dė; SD301,356, N 1. K, NdŽ darytis vėsiam, šaltesniam (apie orą): Oras jau vė́sta DŽ. Vakaras pradeda vėsti, ir aš turiu keliauti toliau J.Balč. | Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio klimatas ėmė iš lėto vėsti rš. | impers. M: O paskui vė́so, jau reikėdavo [vasaros] naktim apsvilkt Kur. 2. I, KBII149, L, Rtr, K.Būg darytis vėsiam, ne tokiam šiltam, mažėti karščiui, šiltumui, aušti: Karšta strova pradeda vėsti J. Įkrėsk košės, tevė̃stie Rdn. Viralas seniai ant stalo vė́sta Vkš. | Kai palengva nuo įprasto nuovargio vėso delnai, ji galėjo ramiai, be dvejonių pasakyti, kad diena buvo nuostabi sp. Tevė́stie, kol atvės perkaitęs J. | Jau kas žingsnis kojos ilsta, kas sekundė kraujas vėsta S.Nėr. | Pamažu Katrės širdies skausmas raminosi, karštos ašaros vėso Žem. 3. netekti šilumos (apie patalpą): Ji užsisiautė šiltą skarą, nes troba ėmė vėsti M.Katil. 4. DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ dūksoti, stalbti, vadėtis. 5. prk. netekti užsidegimo, išsikvėpti: Mūsų draugystė pradeda irti, mūsų meilė ima vėsti E.Miež. Kunigas jau ne kartą pastebėjo, kad Akelaitis, karštai pritardamas sukilimo idėjai, vėsdavo, kai tik kas imdavo pulti ponus ir pasisekimo viltis remti valstiečiais V.Myk-Put. Pamačius ūlyčgalyje pakrypusią tėvų lūšnelę, jo niršulys staiga pradėjo vėsti, žingsniai suretėjo J.Paukš. ◊ iš galvõs vė́sta NdŽ eina užmarštin. \ vėsti; atvėsti; išvėsti; nuvėsti; pavėsti; pervėsti; pravėsti; privėsti; suvėsti; užvėsti
vėsti junginiai
- (nu)vesti, (nu)rodyti kelią, at(si)vesti, galintis vesti, galintis vesti/tekėti, už(si)vesti, vesti (laivą), vesti derybas, vesti pasivaikščioti, vesti rinkiminę kampaniją, vesti vaisius