nuvėsti reikšmė
Kas yra nuvėsti? nuvė́sti intr. 1. DŽ, Krtn pasidaryti vėsiam, nuaušti: Karštas vanduo nuvė́so, t. y. garais nuėjo J. Alus šildytas nuvė́sęs, t. y. nekarštas J. Valgyk, viralas jau nuvė́sęs! NdŽ. 2. pasidaryti šaltesniam (apie orą): Palijo kiek, nuvė́so oras, ir dabar šalta NdŽ. 3. netekti šilumos (apie patalpą): Visi jautė: jei Kepėša nepasirodys, šiandien pirtis bus nuvėsusi rš. 4. atsiaušinti: Sukaitau, reikia eiti an oro ir nuvė́sti NdŽ. Išeisiu an kiemo, tai nor nuvė́siu Lp. 5. DŽ, NdŽ, Ktk, Pln, Ms nudūkti, nusivadėti: Alus nuvė́dęs, t. y. nudūkęs, nudunėjęs J. Antkarpo ant sulos ruginių šiaudų, kad nenuvėstum Šts. Gerk, Petrai, nuvė́s tas alus End. Krienos paliko atdaros, nuvė́s anos tujau End. Nuvė́s paskuo, y[ra] neseniai padirbtos dar [krienos] Lk. Nuvė́sę, be rūgšties barkščiai Krš. Kopūstai yra nuvė́sę: be sūrumo ir be rūgštumo Vkš. Per ilga vynas nuvėsta Vaižg. Kertes maišo stipriai suriša, kad apyniai nenuvėstų S.Dauk. | prk.: Nuvėsusios naujynos Šts. A ta žiema nuvė́s, a taip i spirgins Krš. | refl. prk.: Blogos kalbos par ilgą čėsą nusivė́s kaip alus J. ║ išsivėdinti: Drabužis nuvė́do J. 6. prk. nutolti nuo ko, atšalti santykiams: O kaip, su kaimynėms nepykstys? Su Kupliauskėne teip jau nuvė́som Trk. 7. Eig prk. sukvailėti: Tokia nuvė́susi, niekai iš tokios darbininkės Krš. Nuvė́sę tėvai, nora, kad vaikai būtų nesutižę Krš. Nuvė́sę vaikesai nu gėrimo Rdn. Nuvė́sę daktarai, pendicito (apendicito) dorai nemoka išpjauti Varn. \ vėsti; atvėsti; išvėsti; nuvėsti; pavėsti; pervėsti; pravėsti; privėsti; suvėsti; užvėsti