pakaušis reikšmė

Kas yra pakaušis? pakáušis sm. (1) 1. SD375, R264, K, Grv užpakalinė galvos dalis: Baltrui plaukų pluoštą iš pakaušio išrovė Ašb. Susirūpinęs kaso pakáušį Sr. Apsidairei kieme, pakaušį pasikasei, ir nebėr metų, o alga jau kita J.Balt. Pakáušin kirviu dav[ė] ir ažumušė Šlčn. Aimanavo, kad pakaušin gerai gavo KrvP(Al). Jam jau plaukai nu pakaušio nuslinko Klp. Pakaušeliai jų nuplikę, tiktai vienas dantis likęs Ml. Penki plaukai ant pakáušio, ir tie patys pasišiaušę Sd. Ir numirsiu savo pakaušio nematęs LTR(Jrb). Pakáušin kai daviau, net nugriuvo Pb. Karalienė pagimdė sūnų, kad buvo saulė kaktoje, o mėnuo pakaušyj BsPIV168. Viščiukų pakaušiùkai balti balti Pc. | prk.: Žolelės nedrįsta nė galvos iškišti: vos tik parodo pakaušėlį, tuo šalna nugnybia Žem. Netrukus medžių pakaušiai bus pliki rš. Jei sausa – nekepurė[ja]: sustato, gubų pakáušius suriš i paliekt Jdr. ^ Mislios už marių, o už pakáušio smertis Krš. Nesuprasi, kieno pusę remia aplinkui stovintieji. Bet šaukimo – iki pakaušio (garsiai šaukia) rš. Įeinant akys svela, išeinant pakaušis B. Stovi dėdukas su kiauru pakaušiu (namas) LTR(Lž). 2. galvos kiaušas: Mat kiek turi pakáušy [supratimo] Ėr. Anam trūksta į pakáušį Šv. ^ Pakáušiu storo ledo nepralauši NdŽ. Skūpėlių pakaušiais pekla grįsta LTR(Ant). 3. prk. protas, išmanymas: Gerą pakáušį turi mergelė Prk. Pakáušį turia, tik mokslo trūksta Slm. Visi su pakáušiais (išmintingi), nėko negali pamokyti Krš. Daktaras ne tavo pakaušio vyras (protingesnis už tave) A.Gric. Aš turėjau galvą su pakáušiu Krtn. 4. virvelė suveržti kamantams arklio sprando viršuje: Pavalkų pakáušis nutrūko, nė namo negalėjau parvažiuoti Krkl. Paieškok pakáušiui stiprios virvelės Žr. 5. arklo dalis prie arklagalio atremti išarai, skersinis: Įdėk pakáušį, kad nenulaužtų arklugalės Pš. Iškrito pakáušis, ir nebegaliu arti Pš. ◊ į pakáušį įeĩti kilti staigiai, netikėtai minčiai; šauti į galvą: Graži mergelka, ale kaži kas į pakáušį įeĩta, i neema Jdr. į pakáušį įmèsti įkaušti: Jonukas parėjo namon jau, kaip sako, gerai į pakaušį įmetęs rš. į pakáušį turė́ti galvoti: Aš vis į pakáušį turė́jau, kad man reiks eit numien penki kilometeriai Prk. mìnkštas pakáušis trūksta proto: Kaip yr mìnkštas pakaušùkas, nėkas nebišeita Jdr. pakáušį kasýti(s) (kasinė́tis, krapštýti) patekus į sunkią ar neaiškią būklę galvoti, ką daryti: Tačiau tie visi pakaušį kasinėjas Kel1862,7. Nebekasė daugiau pakaušių nei buhalteris, nei meistras, tik rankas iš džiaugsmo po balta staltiese trynė sp. Krãpšto studentėlis pakáušį: ir šiaip blogai, ir teip blogai BM45. pakáušis maĩšosi; pakáušyje negeraĩ pradeda kvailioti: Ar ji iš pykčio rauda, ar te jai pakáušis maĩšos? Slm. A tau pakaušy negerai?! Pšl. pakáušyje neturė́ti; pakáušyje nebū́ti neišmanyti: Ka tame pakáušė[je] nė̃r, neišmokysi Trk. Ką jis dirbs – netùria pakáušy Slm. pakáušį nuvóžti nužudyti: Pakáušį būs kas nuvóžęs tam nevidonuo Šts. pakáušį pakasýti (pakrapštýti, pasikrapštýti) pagalvoti: Gyvenimą įtikti reik gerai pakáušį pakasýti J. Šešis vaikius, keturias dukteris tura – reik jau pakasýti pakáušį, kaip išmaitinti Nt. Jau vien tvarkaraštį sudarant reikėdavo gerai pakrapštyti pakaušį rš. Da turėsi gerai pakaušį pasikrapštyt Vlkv. pakáušius susùkti pasigerti: Pakáušius susùka ir rėkia Ėr. pakáušis užkaĩto apie staigų pyktį: Užkaĩto pakáušis, žadėjau blęsti par ausį Krš. pakáušis užšãlo (šą̃la) apie didelį išgąstį, baimę: Ir pakáušis užšãlo, kad mane iš palovio kunigas traukė Šts. Pasižiūrėjo tiesiai man į akis, ir aš pajutau, kad šąla man pakaušis J.Balt. per pakáušį eĩti labai įgristi: Man tas darbas tep įgriso, kad tiesiog per pakáušį ė̃jo Mrj. per (pro) pakáušį išeĩti (išlį̃sti) 1. baigtis skaudžiais padariniais, nemalonumais: Vai, tau išeĩs per pakáušį tie tavo draugai! Ig. Palaukit palaukit, dar tas jo gerumas par pakáušį jums išeĩs! Skr. Kad tik jam per pakaušį pono malonės neišlįstų! LzP. Išlį̃s tos tūkstantės par pakáušį Krš. Jo draugystė tau pro pakáušį išeĩs Rs. 2. būti užmirštam: Mano visos dainos per pakaušį išėjo Lkč. širdìs ant pakáušio stóvi apie didelį išgąstį: Širdìs ant pakáušiu stóva iš baimės Šts. turė́ti gálvą pakáušyje 1. būti gudriam, sumaniam: Tur galvą pakaušyj B. 2. MŽ būti kvailam, riboto proto.

pakaušis sinonimai

pakaušis antonimai

Ką reiškia žodis pakaušiuotas? Visi terminai iš raidės P.