nušalti reikšmė

Kas yra nušalti? nušálti, nušą̃la (nùšala, -sta KŽ, nušal̃na, nušą̃lsta), nušãlo (nùšalė) K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ; SD1189, Sut, L 1. intr. būti perimtam šalčio, peršalti, sušalti: Kol nuvažiuosi dvidešimti kilometrų, i nušálsi Sd. Žinai, vaikas a nūšal̃na, a kas, i serga Stl. Dėl to speigo juk jau nenušálsma apsirėdžiusios Trk. Kai pagelas, galima nušált PnmA. Naktim nušąlsti Msn. Visa ką dirbdavai, labai nušáldavai, nušildavai, nusibūdavai Mšk. Nušáldavo dažnai, vis mat girtas nuolat drybsodavo, dabar serga [kojomis] Slm. Nùšalė, sustingo i mirė Grdž. Ka nušalnì, reik liepos žiedus gerti K. Nušãlus gera šiltos bulbelės BM440(Kp). Parvažiav[o] visas nušãlęs, nusnigtas Tvr. Rankos į ledelį nušalusios LKGII620(Šts). Kartais ir ištisas naktis dirba ir nušą̃la DP379. Nušalęs ... ugniesp priėjęs sušils DP250. | prk.: Kap atsistoji prieš kunigelį, tai ir nušalì [iš baimės] visas Tvr. ║ negyvai sušalti: Nūšalo judošius įtraukęs (įgėręs) Sg. Iškrito iš vežimo žiemos laike, nùšalė Krž. ^ Terp Jono i Mikolo veršis nušãlo (juokiamasi, kai kam vasarą šalta) Dov. 2. tr. N, K nusišaldyti, atsišaldyti: Aš kojas nušąlù, tai pirmas kosulys Erž. Aš nušalaũ kojas – nesveikas Ker. I kiek nušáldavai kojas, braškėdavo kojos – i sveiki buvom, drūti PnmŽ. Teip nùšaliau rankas, bėgu šildyties Skdv. Pradėjo dančiai visi gelt, nė kur dėtis, mat nušalaũ kojas Skrb. Eik į gryčią, ko stovi plika, a nenušálsi pauodegio?! Kair. Sako, kad kai ji nugarą nušalañt, tai jai čia va kuprą skaudą Lkč. Šalta rasa, o aš basa, nušálsiu kojas (d.) Klvr. O aš nušalaũ kojas rankeles, užkrito rasa už vainikėlio JD518. Atdaryki dureles, ba nušalaũ kojeles DrskD137. ║ [i]nušaldyti: