landė reikšmė

Kas yra landė? lañdė sf. (2), landė̃ (4), lándė (1) Vdš žr. landa: 1. Žiemai lañdės visai užkišti negalima, nes bitys užtrokš Rs. Visa lañdė bičių apgulta – bus spiečius Grž. Žiūrėk – bitės lándėj suskepėję Ktk. Atsigula prie landė̃s ir klauso Vl. ║ Landę reikia ažkalt, aba katės pradėjo svirne mėsą ėst Švnč. | Apžėlęs visas, apaugęs barzda, tik landelė (nasrai) matos Bsg. 2. Po ąžuolu didžiausia landė̃ išrausta Vdžg. 3. tarpas tankumyne, protarpis: Krūmų lándėse dar turiu šieno neišgrėbto, džiovinamo Trš.