brandė reikšmė

Kas yra brandė? brándė sf. (1) 1. Grg pribrendusi žinių ar pupų ankštis: Kitą kartą ir mūso krašte vaismedžiai ir brandės buvo gerbamys S.Dauk. Nuskink man vieną brándę Šd. 2. sing. col. žirnių ar pupų ankštys: Vaisius, duodąs patogų žmonims peną, vadinas brandė S.Dauk. Išejo brándės skint ir užtruko Užv. Ponas ėjo pasileidęs bandą šunų apie lauką žirnių, ka niekas neitų pasiskyt brándės Skr. 3. valgis iš virtų žirnių ar pupų ankščių: Priskabyk pupų krežį, virsma pietums brándę KlvrŽ. Išvirsu liūb katilą brándės i papilsu an stalo Krš.