šūdas reikšmė
Kas yra šūdas? šū́das sm. (1) K, NdŽ vlg. 1. SD138,71, H, H167, R, MŽ, Sut, K, I, M, L, Rtr, FrnW, KŽ išmatos: Čia vieni šū́dai KI305. Prisirenkam tų grūšnių i šū́dais pasišeriam Sdb. Kiaulė ir šūdą ėda, o arielkos negeria Lš. Samagono to čerauninko uždavė – smirda pačiu šū́du End. Šū́das – ne taukas: nudžiūs i nutrupės Kin. Negi šū́das – pakabinęs ant lopetos negi išmesi… Pl. Ar girdi, kaip šūdvabalis jau šū́de pasmirdai K.Donel. Ka motynos nebūtų, jūs šū́de paskęstumėt! Krš. Kokia nauda iš karvelių? – Vanagui mėsa, vėjui plunksnos, o tam, kas laiko, tik šūdẽliai Plv. Te mėsa tai šū́du pavirto (peršuto) Žl. | prk.: Kalvės šū́dais (žaizdre perdegusiomis akmens anglimis) kelalį į laukus išpylėm Slnt. Gelžies šūdai (nuobiros pjaunant, galandant) Ms. Ar esi valgęs bimbalo šū́do (medaus)? Šv. Ausių šū́dai (ausų siera) KII101. ^ Sėda šū́de kaip balne (labai nešvari) Lk. Pasišiaušęs kaip avižinis šū́das Grg. Išbalęs lyg avižinis šū́das Klvr. Išbalęs kaip avižos (brazdos Krtn) šū́das Vlkv. Nubalęs tas vaikas kaip brazdų šū́das Antš. Išbalęs kap šuns šū́das Prn. Išbalęs kap šū́do gysla Klvr. Eina kap šū́dą perkandęs (nepatenkintas) Lzd. Ir pučias kai šū́das be raugo Rd. Ana tokia išgeltusi kaip avižos šū́das Klm. Išbalęs kaip mėvo šū́das Prk. Valkus kaip ubago šūdas Ggr. Greit auga šū́de rūgštynė Žl. Graži kai šū́das darže Pls. Gražus kai šū́das po lapu (iron.) Trgn. Tiko kap šū́das į kelines (iron.) Kt. Tinka kaip šū́das į marškinius (iron.) Krtn. Ir tau pagardo kap šuni šū́das (iron.) Švn. Ate[jo] svotai, pastovė[jo] viduj pirkios i išejo kap šū́du durti (nieko nepešę, nepatenkinti) Ml. Toksai vyras – kaip iš šū́do kulka (niekam tikęs) Ktv. Iš tavę verpėja – kaip iš šūdo strielba Ds. Iš jo gaspadorius – kaip iš šū́do cviekas (prastas) Rm. A, tas žmogus – kaip kiškio šū́das: nei dvokia, nei kvepia Bgs. Didžiuojas kaip šūdas ant šake S.Dauk. Kela kaip šū́dą an šakės (nevertai giria) Kv. Nenoru šū́dą an lentynos kelti (nepelnytai aukštinti) Šv. Iškilo kap šūdas ant šakių Prn. Sukas it šūdas eketė[je] S.Dauk. Ko maišais kai šūdas po aketę! Rs. Testa jaunuma (jaunimas) lenda, ko tu lendi kai šūdas aketin LKKXIII123(Grv). Kas pavasarį ledą gadina, kad ne šū́das! Ign. Šalia šūdo prišikta (labai prasti reikalai) Kt. Be šūdo nebus ir grūdo LTR(Grv). Nė grūdo, nė šūdo S.Dauk. Kur šūdas, čia grūdas Q666, B. Iš to šūdo nebus grūdo VP19. Iš šū́do botago nenuvysi Vrn. Iš šū́do sagą nenuliesi Dkš. Iš šūdo virvę veja (labai taupus) LTR(Vlkv). Iš šū́do girą padarysme (iš nevertingų atliekų šiaip taip sulipdysime ką nors), ir bus gerai Aln. Iš šūdo girą spaudžia (iš niekų nori gauti naudos) LTR(Rm). Iš šū́do vaško neišspausi (neišsunksi NžR) NdŽ, Lnkv. Iš šūdo rūgšties nepadarysi Bsg. Bagoto šūdas irgi ne auksu kvepia KrvP(Vb). Savo šūdais kitą tepa LTR(Kp). Nemėgstu, kad šū́das šikinę mokia Ob. Tei matai, kaip būna, ka šū́das šikėją pradeda mokyti Krš. Ne kožnam Ponadievo šū́das uostyti (ne kiekvienam gerai tenka) Krš. Aklai varnai ir šūdas mėsa KrvP(Rtn). Durniuo ir šū́das už pyragą Ggr. Netikusiai kiaulei ir per Jonines šū́das įšalęs Dkš. Kiaulė šū́dą randa (netvarkingas, nevalyvas visur išsiterlioja) Trk. Šū́dą ne dėl baimės, ale dėl smarvės lenk KlvrŽ. Šū́dų negraibęs, taukų nelaižys BzF52. Šarka mano šūdo tę nenunešė, kur aš buvau LTR(Pns). Voverė medė[je], šū́das delne, o jau puodą kaita Lpl. Visokių ir paukščių yra: vieni aukštyn skrenda, kiti šū́dan lenda Ds. Atsigavo, kai šū́do paragavo Ds. Šutyk nešutyk, ale šūdas barščiuosa (per daug nejuokauk) B189. Pristok šūdvabalį, tai nuves šūdan LTR(Vdn). Paskui grambuolį lįsk – šūdan inlįsi Arm. Iš šū́do išlindo – ir vėl in šū́dą (labai jauni tuokėsi) Upn. Bijok, nėko nedaryk – ir šū́dą valgyk (jei visko bijosi, nieko neveiksi, nieko ir neturėsi) Slnt. Šūdas kepęs – nc ragaišis B479. Šū́das, ne kiaušynė (ne pautienė Žl) (prasti reikalai) Erž. Iš to [sumanymo] irgi šū́das, ne ragaišis išeina Pn. Čia šūdas, ne pyragas (nieko gero iš to neišeina) Plv. Tavo šū́das ne pyragas, tavo nosis kap noragas LzŽ. Tavo šū́das ne pyragas Cs. Šūdas priedo nedest (tai, ko nevertini, nyksta, žūva) B. Rasi kuilio šū́dą ant apvarčio! (sakoma ko neradus) Grg. Šūdų ligi kelių, kraujo nė lašelio (daug kalbų, triukšmo dėl mažmožių) LTR(Rm). Skirkitės, šapai, šū́das plaukia (pasitraukit, menkystos, dar didesnis menkysta eina)! KzR. Šū́das iš tako – varškė važiuo[ja]! Mžk. Gavau medžio berlinką ir gaidžio šūdą dvilinką Ggr. Kas papyko – katės pypo, kas nuliūdo – šunio šū́do Žl. Kas sakė – tam sekmė, o kas klausė – in galo mentės šū́das katės (juok.) LTR(Šlčn). Miegtantį pažadink, tinginį paragink, nešančiam padėk, o pykstančiam – šūdą! LTR(Vdk). Padarei tik šū́dui grabelį (prastai, nevykusiai) An. A neprireiks šūdùko ant pagaliuko (sakoma išrankiam) Slv. ║ ppr. pl. mėšlas: Šū́dus vežio[ja] iš staldo Vn. Anys kuopia šū́dus fermoj Aln. 2. scom. prk. kas niekam tikęs, niekam vertas, labai prastas: Nė pakaklinio gero netura – šū́das, ne kavalierius Pj. Šū́dą, ne vyrą gavo NdŽ. Mano, kad jis tai kažin kas, o kiti – tik šū́das Klvr. Aš šū́dui galvos nelenksiu Skr. Ana da teip gražiai klausinėja šū́do tokio (vaikigalio) Vdn. Šūdẽli tu, šūdẽli, sakau, tu akis žmoguo kabinėsi! End. Toks šū́dáitis teibuvau, dar nepilnas vaikis Kl. ^ Šūdas, ne kermošius: dvi bobos ir Tamošius LTR(Grv). Šū́das buvai, šū́das i paliksi Trk. Kaip būdas, teip ir šū́das Rt. Vienas šū́das pulkan insmaišė – viską sumaišė Drsk. Tas pats šū́das, tik kitoj patvartėj (niekuo ne geresnis, nesiskiria nuo kitų) Prng. Šū́das bitė, šū́das medus, šū́das buvo, šū́das būs (viskas vieni niekai) Slnt. ║ apie niekais virtusią kokią veiklą, prastą rezultatą: Kvailai pasidarėm, šū́das i yra Jrb. Ana taupė taupė, taupė taupė, o šū́das išejo Km. Seniau lengviau buvo, dabar šū́das jau (nebeturiu sveikatos) Ml. Šū́das itai, o ne darbas! LzŽ. In balno tai jojimas, ė be balno – šū́das Švnč. ^ Kas ilgai guli, tai šū́dą turi (d.) KzR. Daug nori – šūdą gausi KrvP(Lnkv). [b]3.
šūdas junginiai
- eik šikt! šūdas!