uostyti reikšmė
Kas yra uostyti? úostyti, -o (-ija N, -yja [K]), -ė (-ijo N) KBII172, K, J, K.Būg, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; L, LL272 1. SD1189, SD389, Ch2Moz30,38, R, MŽ, P, Sut, N, K, M, Jrb, Nv, Všv, Žr, Krt iter. uosti 1: Ar gerai per nosį úostai? Btrm. Úostau, yra, užuosti gal, kad linai džiūna Kl. Šuo úosto úosto aplei tvartą, ką nors ans ten užuoda Pln. I jauni, seni žmonys úosto, kvepa, džiaugas – pavasaris Yl. Vei, nedaugio reiks, tuo vėl kvietkas pasidarę, úostysim ir garbysim pavasarį margą K.Donel. Daba úosto visi [pyragą]: vienas úosto, kitas úosto, viens kitam dalinas Mšk. Úostė vokiečiai skarvadas, neleido valgyt DrskŽ. Girdžiu, kas tę úosto tą bačką Azr. Neúostai, vientara negausi dešros LzŽ. Pieną, būdavo, atveš, ir úostys úostys (tikrins praktikantės) Skdv. Jei tiek smirda, nebúostyk Trk. Nenorė[jo] gert karvė, úostė úostė, ale sugėrė Klt. Ko kiaulaitės neuostė, tai svotelis sukrimto TŽI187. Úosto manę karvė ir nestovi Kp. Degloji snukį pastačiusi į rugių pusę uostė Žem. Arkliai supratę, sukinkysi dešimtį dvyleka arklių, ale kitas kito ne úostyte neúostys Trk. Lėk, Jonai, gryčion: kam tuos dūmus čia úostai?! Mžš. Mieste švariai, o kaime ir úostyk šūdą Rdn. Kas gi mane úostis: vis tiek senas, puvėsiu smirdi Žl. Šunes uosto, lakioja aplink ąžuolą LTR(Kb). Ateik tu čionai, pėdeles úostydama, žingsnelius skaitydama JD387. Avių spiras sudžiovinę, sugrūdę uosto, traukia į nosis kai taboką [, kai kraujas bėga iš nosies] Sln. Jei gyvuliai prieš vėją uosto orą, tai bus lietaus LTR(Pns). Tas kvapas užeis net ik dangui ir patį Dievą palinksmins, kursai kvapo ano gero labai noriai uostys DP101. | prk.: Pedagogikos maža uostėm. Ją nuo amžių atstojo diržas rš. ^ Ne visims šūdas Pono Dievo uostyti Trk. Ne kožnam pabažnam Pono Dievo šūdą úostyti Lk. Dykai šuo šuns uodegos neuosto LTR(Šmk). Neúostyk savo neprisidėjęs Yl. Kas čia smirdi? – Savo neprisidėjęs neúostyk! Snt. Savo añtį uostyk, ir gana Kltn. Kol savo kalnieriaus neuostei, nu kitų smarvės nečiaudėk LTR(Vdk). Keturi šoka, du klausos, du veiza, du uosto (arklys, šuo ir kiti keturkojai) ž. | refl. Rtr, Š, NdŽ. 2. tr. K šniaukti: Tabokas toks buvo úostomas Žr. Ko tu, sako, taboką úostai, tep sako, kap nosia šnypia ir šnypia miegodamas LKKXIII136(Grv). Anas iš barono mašnos úostydavo taboką Dglš. Tabaką uostyti N. Gausiu [bernelį] pypką rūkantį ir taboką uostantį S.Dauk. Velniai tą taboką trynė, dėjo tabakerkos ir davė žmonėm uostyt LTR(Slk). ^ Kas taboką uosto, velnio rūrą šluosto LTR(Pp). 3. tr., intr. Skr prk. rankioti žinias ar gandus, ieškoti ko, šniukštinėti: Jis nuolat uosto, iš kokios pusės vėjas pučia – tai pusei ir linksta rš. Kaime buvo uostančių, pranešinėjančių policijai rš. Tas vis ieško i šen, i ten, i užpečkė[je] i vis úosto, kame tas piršlys Lk. ◊ giltinė̃ úosto sùbinę (apiẽ užùpenčius) Lkš netrukus mirs: Jau gìltinė pradeda úostyt apiẽ užùpenčius Brž. ×kòrką úostyti gerti, girtuokliauti: Muno vyras kožną mylą dienelę kòrką úosto Vkš. pãrako úostęs dalyvavęs kare: Tėvas buvo jau šio to matęs: uostęs parako, girdėjęs revoliucijos šūvius E.Miež. pė́das úostyti ilgėtis, laukti: Kas i nė[ra], vis tiek leki ten pė́das úostydama Ms. ×smer̃tis úosto (apie ką); smer̃tis úosto sùbinę netrukus mirs: Jau smer̃tis úosto aplei muni Vdk. Da toks amžius – jau smer̃tis sùbinę úosto End. špỹgą úostyk sakoma pykstančiam: Jeigu piktis ema – úostyk špỹgą Ub. vélnias úosto sùbinę greitai mirs: Jau tau seniai vélnias sùbinę úosto – greit nuvažiuosi pas Abraomą ant arbatos Sd. \ uostyti; apuostyti; atsiuostyti; įuostyti; išuostyti; nuuostyti; pauostyti; prauostyti; priuostyti; suuostyti; užuostyti
uostyti junginiai
- (ap)uostyti, (pa)uostyti