užuosti reikšmė
Kas yra užuosti? užúosti, užúodžia, užúodė (užúodo Šv, Rdn) tr. K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, užuõsti, užuõdžia (ùžuodžia Drsk, Žln), ùžuodė; Sut, N, M, L 1. KII132, KlbIX69(Prk), J, Slm, Sdb, Dj, Skrb, Vkš, Žeml, Trš, Lkv, Skdv uodžiant pajusti, pažinti kieno kvapą: Ažúodžia, kuom kvepia LKT323(Dgl). Ar tu užúodi, kas čia smirda? Ds. Prisigulęs uostyk, nieko neužúosi Yl. Par tris ten keturius kilometrus smarvę gali užúosti Als. Medžiotojas regi [iš laikysenos], kad šuoj ùžuodė paukščio kvapą Kpč. Ažúodė riebulį kokį karvė, tai jau negers Klt. Ažúodžia žmogų jaučias, būdavo, ir bėga artyn Svn. Ažupkalyj iš miško išlindęs vilkas, taigi mat avelės ažúodė Pnm. Kas te treška? – Al vilkas: dieną mat ažúodžia, iš naktinės medžionės par pakrūmes skuodžia A.Baran. Lapė, paskui jo bėgdama, užuodžia, kad tame vežime žiuvelės kvepia Sln. Užuoda mergelė žuvelę i par terbelę (ps.) Plt. Paukštis užúoda, kur riešutas geras Plšk. Užúodo medų – širšų pri medaus sulėkė Krš. Ans (kranklys) tura tokią uoslę, kad par kilometrą kvapą užúoda Sd. Vapsa užúoda tus obūlus, pula kaip vel[nia]s Trk. Mat, kaip šiulta, tai musės užuodė, kad čia ne molinis šventasai, o gyvas LTR(Kp). Toliausiai užúosi, ka duona kepa Brs. Par kamštį užúodė – tie kvapai išsimuša Jrb. Daug yra tokių, kurie ne tiektai paragaut, bet ir užuost vyno negali DP139. Pauosčiau podušką i užúodau, ka [vaikas] rūko Rdn. Paraką galim užúost iš tolo Jrk. Užuosit šieno ir liepynų kvapą J.Marcin. | prk.: Tasai žmogus besmagenis, kurs už rūbus parsiduoda, rudkalnierių užgyvenęs savo šnekos nebužuoda A1883,234. | Toki (penkiolikmečiai) jau moka ir šnapsą užúost (imti gerti, sugeba rasti) Jd. ^ Užúodo kaip šuon kilbasą Pvn. Užuodžia kaip šuva padlą LTR(Kp). Užuodžia kaip kiaulė debesį LTR(Užp). Su savu mėšlu apspratęs, o svetimą – iš tolo užúodžia Tr. Ne kilbasa laimė – neužuosi NžR. Neužuosi pinigo – ne dešra Mžš. užúodamai adv.: Pelėsų nebuvo užúodamai Pp. | refl. NdŽ: Nosis užsuost mokysim Jrk. 2. Q633, Mrj, Snt, Alvt, Jrb, Pg, Mžš, Ktk, Vkš, End, Nv, Lnk prk. [i]numanyti, nujausti, pajusti, sužinoti: ùžuodė bobos – žino visas sodžius Žln. Kaip greit tu visa užúodi! Dbk. Sargus – užúoda tą smarvę (naminę) Krš. Ùžuodžia, kur balius, ir atšliaužia DrskŽ. Tas tuoj užuosdavo, kur pinigai Ėr. Matyt, užúodi, ka piningų turia Vdk. Užúodo piningų, i meilė [seniukams] pašoko Krš. Čigonai ažúodžia auksą Šmn Jau ùžuodė alų, tai nebesulaikysi Krs. Jis gali alų užuosti ST151. Kai pagrasiau vyčia, nebekliudžia [šuo vištų], ažúodžia, kuo kvepia Lel. Žmonės užúodžia, kalbasija, kad ne visi gano Slm. Šuo užúodžia, kas čia par žmogus Rg. Jie gerai kur neužslėpė [laikraščių], idant smarkiausias šnipas negalėtų užuosti V.Kudir. Tiems bešokant keturios susiedų mergelės, tarsi užuodusios, atejo M.Valanč. Užuosti ir susekti – tai du visai skirtinu dalyku Pt. \ uosti; apuosti; atuosti; išuosti; nuuosti; pauosti; prauosti; suuosti; užuosti