sargus reikšmė
Kas yra sargus? sargùs, -ì adj. (4) KII333, K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, sar̃gus (1) DP622; R390, MŽ525, N 1. CII889, Q602, I, M, KGr225, Ėr, Slm, Skrd, Snt, Bt, Kv, Jrb, Jd, Kdl greitai pajuntantis, budrus, jautrus: Sargus šuo, kurs sergi namų J. Sargus šuo – viską junta Tv. Sargùs šuo: kas brakšt, pasiunta loti Krš. Baisiai sargus, be galo akylas L30. Nieko neprikiši tam šuniui: ir gražus, ir sargùs Srv. Par mūs šunį nerasi sargèsnio LD275(Grdž). Nelabai piktas, ale sargùs šuniokas buvo Sdk. Mano tėvas turėjo mažą geltoną šunelį, didei sar̃gų Jrk68. Sargūs kurtai lojo, nedavė miegoti LTR(Lkč, Zp). ^ Sargus šuo už arklį brangesnis LTR(Vdk). sargù n., sar̃gu K. sar̃giai adv. K, NdŽ. 2. kuris akylai seka, saugo: Nieko nuo jo nepakavosi: tai sargùs vaikas! Pls. Sargūs bernai rš. Šunys pikti ir piemenys labai sar̃gūs Lnkv. Iš tų vaidų tarp juodkalniečių naudojosi sargi Turkija Vrp1897,63. sar̃giai adv. NdŽ: Pasidėjęs kąsnelį mėsos ant delno, prisiartinau prie sargiai žiūrėjusio į mane šuns Mš. Abu sustojo ir ėmė sargiai klausytis rš. Gal dėl to šuo šiandie taip sargiai saugoja žmogų ir jo turtą Mš. Susitarė žąsis sargiau ganyti Vaižg. Kurį pabučiuosiu, tas yra, gaukit jį ir veskit jį sargiai Ch1Mr14,44. 3. CI265, Sut, Kos52 atsargus, apdairus: Sargus, apvaizdus, apidairus SD234. Aš pasidariau labai sargus rš. Lig šiolei esmi ant visko sargus A1884,239. Jis visumet buvo kalboj šykštas ir sargus Jzm. Geradėjystes … parodė jiems Dievas …, kad prigatavytų juos sargiop besidabojimop ir klaužadosp prisakymų Dievo Ch5Moz(įžanga). Sargiai reikia būti avelei ir stropiai, idant tarp vilkų ir samdinykų pažintų savo piemenį ir jo balsą SE101. sar̃giai adv.; Sut: Apidairiai, sargiai SD234. Be apivaizdos, nesargiai SD180. Aba kad prisieks žmogus, nesargiai ištarydamas lūpomis savo, kad padarytų pikta Ch3Moz5,4. Sargiaus dabokis tuščios garbės prš. Kažkas sargiai ranka brūžuoja rš. 4. NdŽ saugus: Ir budavojo sau aukštumus visuose miestuose savo nuog sargios turmos iki stipriems miestams Ch297. sargù n.: Anas mato, kad čia jam nesargu Ob. sar̃giai adv. NdŽ: Buvo jis … suimtas … ir čia labai sargiai laikomas Kel1881,94. Vilniuje maskoliai sargiai užsidaro TŽVI372(Nz). 5. stropus, ištikimas: Nebuvo teip sargus ir teip meilingas ant priėmimo teip didžio svečio DK121. Šitie, kurie piemenis ir vyresnius bažnyčios aprenka, neteip sar̃gumis gal būt, idant visados vertus aprinktų DP622. sar̃giai adv., sargiaĩ: Buvo ypatingai dievobaimingas ir sargiai prisilaikantis pasninkų V.Kudir. Visi evangelistai teip labai sargiaĩ argumentus aprašė DP202. Ir stosis, jeigu sargiai klausysite prisakymų mano, kuriuos prisakau jumus šiandien Ch5Moz11,13. 6. gram.: Gomurio dantinius [priebalsius] toliau skirstydami, gauname: s, z – sargiuosius ir s, ž – žvarbiuosius J.Jabl.