šniaukti reikšmė

Kas yra šniaukti? 1 šniaũkti, -ia (-a), -ė DŽ 1. tr. Kos55, M, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, Als, Všv, Yl, Lnkv, Jnšk uostyti (tabaką), šniaukšti: Tu rūkai pypkę, o aš šniaukiù taboką, t. y. uostau J. Beveik visi seni vyrai šniaũka taboką Rt. Taboką šniauktè šniaũka Mžk. Teip smulkiai taboką sumaliau, galima šmaũkti Ms. Šniaũkamą taboką pila į alų, būs kartesnis Lk. Gausi pypkę rūkantį, tabokelį šniaukantį LTR(Tl). Ei tabokėle, mano mylimoji, jau aš tavę nemalsiu ir į ragą nepilsiu, o ir nešniaũksiu JD623. Šniauka kaip taboką LTR(Pp). ^ Protingam arielka gert, švariam taboką šniaukt, atsargiam pipka rūkyt (iron.) Tr. 2. tr., intr. NdŽ, KŽ su garsu traukti orą, šnopuoti: Gal jam gerklę sopa, kad per nosį šniaũkia Prng. Kur tu šniauki, kad tavo nosis be skylių SI355. 3. tr. NdŽ, KŽ godžiai ėsti. ║ NdŽ godžiai valgyti. 4. tr. KŽ šniurkšti, šnypšti (nosį). 5. intr. NdŽ, Dr, Slnt, KlvrŽ knarkiant, šnopščiant miegoti: Ans tik pimpt į lovą ir jau šniauka Skd. 6. intr. smarkiai lyti, žliaugti: Kai pradė[jo] lietus šniaũktie, tai nuo ryto lyg vakarui Dglš. ◊ ne pagal̃ savè tabõką šniaũkti KlK11,85 gyventi ne pagal uždarbį: Tas ne pagal̃ savè tabõką šniaũka Krš. \ šniaukti; atsišniaukti; nušniaukti; pašniaukti; prašniaukti; prišniaukti; sušniaukti; užšniaukti
2 šniáukti, -ia, -ė intr. bambėti: Kniaukynė motyna: šniáuka i šniáuka DūnŽ.