šniaukšti reikšmė

Kas yra šniaukšti? šniaũkšti, -čia (šniaũškia Grž), -tė (šniaũškė Rtr) 1. tr., intr. Š, E, DŽ, NdŽ, Kš, Srv, Mžš, Sml, Brž, Dl, Vdšk, Ldk, Bgs, Dbk, Užp, On, Mrj godžiai, su garsu ėsti, čepsėti: Šniaũkščia kiaulės ėsdamos ėdalą J. Kiaulėm įpyliau šniaurų, tegu šniaũkščia Pc. Kiaulė pagal stirtą grūdus šniaũkščia Jnšk. Arkliai akselį šniaũkščia Skr. Karvės, gavę dobilų, tik šniaũkščia Alk. ║ Brž, Kp susikaupus, su apetitu valgyti: Tai valgnus tavo bernas: nuejau, tai radau, kad šniaũkščia, kad šniaũkščia! Slk. Kai nėr geriau, vaikai ir bulbas šniaũkščia Trgn. Ko šniaukštì kaip žalis žolę? Lnkl. 2. tr. L, Š, Ser, DŽ, NdŽ, Gl, Al, Trs, Lnkv, Ps, Sdk, Mlt, Tr, Vb uostyti tabaką, šniaukti: Ė, brudas, taboką tik šniaũkš šniaũkš, visas susmirdęs Srv. Dabar pametė taboką šniaũkščiamą, – o anksčiau tai kas nerūkė, tai šniaũkšdavo Ob. Šniauškiamas tabakas Rtr. Taboką šniaũkščia sẽniai Ds. O tu, taboka mano rudoji, kad aš tave nemalsiu ir į ragą nepilsiu, aš nešniaũkšiu JV235. Šešiavilkis, pats taboką šniaukšdamas, mirtinai nekentė pypkos smarvės Vaižg. 3. intr. RtŽ, NdŽ, LTR(Dkk), Ps nosimi traukti su garsu, šniurkščioti, šnypčioti: Ar neperšalai tu kur, ko tu tep šniaukšti, net bjauru klausytis Arm. Avelė šniaukščia Sb. ^ Du šniaukščia, du braukščia, o penki tykoja (nosis ir ranka) LMD(Rš). 4. intr., tr. NdŽ versti, jaukti: Kam tą lovą taip šniaukštì! DŽ. Ko čia šniaukštì po visas kertes? Ps. Šniaũkščia pas stalą, verčiau pas duris šniaũkštų Dkš. | Kasdie nešniaũkšk naujos suknelės Mrj. | refl.: Jie ne dirba, tik šniaũkščiasi Dkš. 5. intr. Nm, Klt šiugždėti, čiužėti: Kad pjauna, tai dalgis šniaũkšta Krkl. Jau visur užgirsi balsą plieno dalgės skambant ir šniaũškiant po žalias lankeles BM22(Č). ^ Paukštė pabaliais šniaukštė (dalgis) LTR(Trgn). Iš ažumarių paukštė – mūsų miške šniaukštė Km. Paukštė – patvory šniaukštė; lizdą nešė viršum medžio, dės kiaušinį antatrynį (apynys) Km. Čižyla paukštė – mūsų lauke šniaukštė (kulka) LTR(Ds). 6. intr. smarkiai lyti, žliaugti, čiožti: Kad lyja, kad šniaũkščia, net balos putoja Šmk. Jau antra diena, kai lytus pradėjo šniaũkšti Up. Vanduo šniaukštė iš žemai nukarusių, sunkių debesų čiurkšlėmis P.Cvir. 7. intr. nardyti, plaukioti: Einu paupe – kas šniaũkščia, daboju – upėj antys tik uodegėlėm virpsi Prng. 8. tr. sunkiai, uždusus dirbti: Tik dirbi, šniaukštì tą darbą Klt. Tašymas – tai labai šniaũkščiamas darbas Mrj. 9. intr. prk. būti piktam, susiraukusiam: Merga šiandie kažkodėl šniaũkščia, supykus vaikšto Jnšk. \ šniaukšti; apšniaukšti; atsišniaukšti; įšniaukšti; iššniaukšti; nušniaukšti; pašniaukšti; persišniaukšti; prašniaukšti; prišniaukšti; sušniaukšti; užšniaukšti