plaukioti reikšmė
Kas yra plaukioti? 1 pláukioti, -ioja, -iojo iter. 1 plaukti. 1. judėti šen ir ten vandenyje iriantis galūnėmis ar tam pritaikytais organais: Pamatė labai dailią antaitę plaukiojant BsMtI152. Plaukioja po ežerą tos antys, kur kitąsyk jis jais išgelbė[jo] Brt. Vandenyje plaukiojo žąsų būreliai J.Marc. Siera antele, ko čia pláukioji? (d.) Dkš. Plaukioj gulbelis, grimzt vainikelis, ai mun gailu veizėti D43. Lūšys gerai laipioja medžiais ir plaukioja rš. Žuvų, kurios daug plaukioja, kūnas pailgas, iš šonų suplotas S.Mast. Plaukiojamoji pūslė E. Kai kurios graužikų rūšys turi plaukiojamas kojas, kurių pirštai sukabinti plėvele EncIX554. ^ Guli liepa, ant tos liepos ežeras, po tą ežerą antys plaukioja (stalas, dubuo ir šaukštai) Žž. ║ plūduriuoti: Šen ir ten plaukiojo nupjauto šieno pradalgės P.Cvir. Kitąsyk, nežinau ant kokio ežero, būdavo, plaukioja tankiai didelė skrynia pinigų auksinių BsPIV76. Akmuo dugnan eis, o medžiaga tai pláukioja Šlčn. 2. vykti, vaikščioti (apie laivą): Kanalu jau plaukioja laivai sp. 3. važinėti, keliauti vandeniu: Pláukiojau su medžiais (sielius plukdžiau) prieš karą Gg. ^ Ne jūra, ne žemė, laivu pláukiot negalima (bala) Užp. 4. prk. braidžioti (po aukštą žolę, javus), plaujoti: Ar neažumigo tik piemuo – visos skatynos plaukioja po vasarojų Arm. 5. prk. lakioti, skraidyti: Aukštai kregždės plaukiojo mėlynėje rš. ║ judėti, slinkti oru (apie debesis...): Pilksvumu nusidažę plaukiojo debesys rš. Tabako dūmų debesiukai plaukiojo palube, palengva nusileisdami ant palangės rš. ║ sklisti, plisti oru: Saulės apsemtuose laukuose plaukiojo degėsių kvapas K.Bor. ◊ ãšarose pláukioti gailiai verkti: Kasdien pláukiojo ãšarosa Arm. kaĩp ìnkstas taukuosè pláukioja; LTR(Krn) gerai gyvena. \ plaukioti; atplaukioti; išplaukioti; nuplaukioti; paplaukioti; užsiplaukioti
2 pláukioti, -ioja, -iojo intr. Lnkv, Pmp rodytis, lįsti iš bamblių varpoms, plaukėti: Šiemet duonos nebus – rugiai plaukioja an žemės Vžns. Jau miežiai pláukioja Vb.
plaukioti junginiai
- tinkamas plaukioti