šniurkšti reikšmė

Kas yra šniurkšti? šniur̃kšti, -čia, -tė, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ 1. tr. Ds, Ps, Brž garsiai pūsti iš nosies gleives, šnypšti (nosį): Ėgi va kur nuejo sniurglio šniur̃kštų! Mėtyk, taškyk gi čia! Pnm. Tu kai šniurkštì nosį, tai galu lauko girdis Dkk. Kas gi teip daro: atsisėdus prie stalo šniurkštì nosį! Krs. Čiaudėti, šniurkšti, kosėti, spjauti – tai paprastas visiems dalykas TS1899,9(Vaižg). 2. tr. Skr traukti į save iš nosies bėgančias gleives: Kam tu šniurkštì, t. y. trauki smurglį į save, į nosį – iššnypšk, kad nevarvėtų J. Šniur̃kšta nosį i šniur̃kšta Vkš. Dvyloji uosto, šniurkščia, žiūrėdama į tvarto degėsius J.Paukš. 3. intr. Všk šniurkščiojant verkti: Šniurkšt šniurkšt i šniur̃kšta į kerčią įlindęs DūnŽ. Važiuodama ant šliūbo nors i nerėkė, ale visu keliu šniur̃kštė Vdk. Negąsdinkiat – tuoj pradės šniur̃kšti Up. Ko šniurkštì kai mažas vaikas! Skr. 4. intr. niurnėti: Tai ko dar šniurkštì po panose, pati kalta būdama! Ig. 5. intr. J, Als, Gl smulkiai lyti, dulksnoti: Oras prisruvęs [lietaus], taip šniur̃kšta Vgr. Šitom dienom šniur̃kščia i šniur̃kščia lietus Švnč. 6. intr. leisti iš savęs, pliurkšti: Užvalgei pusžalių vėdarų – gali par abudu galu šniur̃kšti (vemti ir viduriuoti) Pj. \ šniurkšti; apšniurkšti; atšniurkšti; iššniurkšti; nušniurkšti; pašniurkšti; sušniurkšti; užšniurkšti