spjauti reikšmė

Kas yra spjauti? spjáuti, -na (-ja K, J; H, R, MŽ, N, Rtr), spjóvė 1. intr., tr. tėkšti iš burnos seiles, skreplį ar kt.: Atsikrenkštęs spjóviau J. Spjaumi N. Spjauju ant ko SD255. Kraujų spjauju SD116. Gavau eiti į ligoninę, turėjau kraujo spjáuti Plng. Kad tau gardu, tai valgyk, kad negardu – spjáuk Nmč. Spjáuna – ką paduodi, tą spjáuna Grv. Ar nusigandai? Spjáuk! Dkš. Spjovė ir išspjovė kartu žiedą LTR(Pls). Spjovė ing jo akis ir uždėjo rankas and jo Ch1Mr8,23. Indėjo pirštus į ausis jo ir spjovęs pasilytėjo liežuvio jo VlnE104. ^ Lig neatsigėręs nespjauk į vandenį PPr207. Nespjauk į vandenį arba klaną, rasi prisieis atsigerti M. Nespjauk į [v]andenį – pats sugersi Sch101(S.Dauk). Nespjaũ [v]andenin, ba atsigert reiks GrvT40,90. Nespjáuk prieš vėją, pats save apspjausi NdŽ. Jei visi kosės, kas spjaus? LTR(Vdk). Nesukramtęs ant akių nespjauk LMD. Ėda čielais, spjáuja pelenais (girnos) Skr. Laiba panelė toli spjauna (šautuvas) Pn. ║ intr. tėkšti seiles iš burnos, reiškiant panieką: Porą kartų spjóvė veidan Gdr. Kurgi savigarba? Tau spjóvė į veidą, o tu nusišluostei ir lauki kito spjūvio A.Gric. 2. intr. prk. mesti, palikti ką, nekreipiant dėmesio, nelaikyti svarbiu, reikšmingu dalyku: Jy (ji) spjóvė ir išėjo iš darbo Mžš. Spjáučiau į visa ir grįžčiau Lietuvon NdŽ. Jam viskas spjáuti NdŽ. Sūnai mėgsta abudu išgert, ir šitas nespjáuna Slm. Brigadierius i nespjáuja (išgeria) Žal. Vilkas į ėriuką nespjáuna Jrb. Spjaut man ant jūsų laimės ir aukso! P.Vaičiūn. Bet jis ir pats nespjovė į svetimą gerą rš. Jauna, visai nespjautina atrodė ir jo žmona Anusė rš. Spjauki, drauguži, į visa, kas žiba! Mair. 3. tr. prk. niekinti: Kam dabar spjauni mane? J.Jabl. Negrobsto klėbiais, ale i nespjáuna Dievo – par vidurį Krš. 4. tr., intr. prk. smarkiai mesti iš vidaus tolyn, sviesti: Kuliamoji toli spjáuna NdŽ. Kalnas spjáuja ugnimi KII194. Kietas medis – pakalą aukštyn spjáuna Ėr. Ąžuolas bele kokį kylį spjáuja lauk Skr. | Saugokis kirsdamas – gali [medis] spjáut (staiga lūždamas užvirsti) Mlt. Ugnį spjaująsis kalnas … žmones labai įbauginęs LC1883,14. 5. intr. prk. piktai supurkšti, sušnypšti: Kai šuo lindo prie katino, tas kad spjovė, tai šunelis tik alaus, alaus – ir atsitraukė Gs. 6. intr. smogti, kirsti: Kad spjáusiu kartą į žandą, tai neprašysi daugiau! Jrb. Nu, nu, pamatysi, ka spjáusiu į ausį, tai žinosi kabintis! Šln. 7. intr. šnek. greitai bėgti, sprukti: Paskui kap spyrė, spjóvė per laukus zuikys Prn. Kap spjóvė pro mane ir nuejo Mrs. ◊ į akìs (į ãkį, į bar̃zdą, į nósį, po kójų) spjáuti nelaikyti svarbiu, vertu dėmesio, niekinti: Anam spjóvei į akìs už tokią maluoseną Mžk. Tespjaũnie į akìs tokims liūdininkams Krš. Žmogui akỹs negi spjáusi Sld. I tiki, ką kalvis sako?! Spjáuk į akìs Kair. Kiek jau aš nepribuvau, man vis nespjáuna akýsan Str. Spjáuk į ãkį, nedirbk! žr. Spjáuk jam į bar̃zdą – ar nėra geresnių vyrų! Slv. Aš būvant spjáučia barzdõn ir išeičia Slm. Reikia laimę stverti už sprando ir rišti prie savęs, o visiems rūpesčiams ir nemalonumams spjauti į nosį, mesti nuo savęs Žem. Dabar kiekvienas pasvalietis spjáuna jam po kójų Ps. ugnimì (žarìjomis) spjáuti piktai kalbėti, koneveikti: Jam žodį, o jis ugnià spjáuna Šlvn. Jis tiesiog ugnià spjáuja, kai primenu seminariją Alk. Tiek y[ra] pasiutusi ant munęs, ka ugnià spjáuna LKT52(Trkn). Negaliu nė susitikt – spjáuna žarìjom Mrj. žõdį spjáuti piktai sakyti, kalbėti: Ji kam kad spjaũs žõdį, tai kai žarijom! Dkš. \ spjauti; antspjauti; apspjauti; atspjauti; įspjauti; išspjauti; nuspjauti; paspjauti; perspjauti; prispjauti; suspjauti; užspjauti

spjauti sinonimai

spjauti antonimai

Ką reiškia žodis spjautojas? Visi terminai iš raidės S.