išspjauti reikšmė

Kas yra išspjauti? išspjáuti tr. K, Š; SD416, H158, R47,48, MŽ63,64, Sut, L, LL293 1. spjaunant pašalinti iš burnos: Aš išspjóviau spjaudalą J. Ačiū, nebekūrysiu, da tik išspjóviau [cigaretę] Slm. Karalienė kad spjaus – ir išspjovė žiedą LTR(Ds). Išspjovęs palytėjo liežuvio jo DP317. | Ir ponas prisakė žuviai, ir ta išspjovė Joną ant krašto BBJn2,11. | prk.: Kas užėjo ant seilės, tą ir išspjóvė Brž. ^ Kartų išspjáuna, saldų nuryja Ig. Būk saldus – nurys, būk kartus – išspjáus Pln. Kad būsi saldus – praris, kad būsi kartus – išspjaũs Jnšk. Meilė ne seilė: ne nuryti, ne išspjáuti Trk. Ką išspjausi, nebenurysi LTR(Ds). Išspjovęs ar belaižo? LTR(Lkv). Musę (Musį S.Dauk) prarijęs nebišspjausi VP30, M. Velnio nurytas ir išspjautas PPr436, LTsV278(Plv). | refl. Š. 2. prk. išmesti, išsviesti: Nebekalk – visus klynus išspjóvė Rm. Teip duodu kirviu, bet sušalus kaladė kirvį išspjáuna atgal, ir tiek Ut. Plūgą šmirkšt aukštyn ir išspjáuna – žemė kieta Mlt. Gera mašinikė – tuomžyg išspjáuna išspaudas Plšk. Vamzdis žybtelėjo, išspjovė liepsnos liežuvį tiesiai jam į akis rš. \ spjauti; antspjauti; apspjauti; atspjauti; įspjauti; išspjauti; nuspjauti; paspjauti; perspjauti; prispjauti; suspjauti; užspjauti