čiaudėti reikšmė
Kas yra čiaudėti? čiáudėti, -i (-ėja, -a, čiáusti Dsn, čiáusdi), -ėjo intr. 1. nevalingai, staigiai su šnypščiamu garsu iškvėpti orą pro nosį ir burną: Čiaudmi R268. Čiáudžiu, slogą būsiu gavęs Kt. Ko taip čiáudėji, gal slanktą turi? Ėr. Krautuvėse pardavėjos tik čiáusti, kosti Kt. Aš čiáudu nuo taboko, o žiovaunu, kad miego noriu J. Kad čiáuda, tai teisybę pamislija Kin. Čiáudėk nečiáudėk – svečių nesulauksi Mrj. Kiaulės čiáudėdamos šnegždena grūdus iš dulkių J. Tai lyja, net varlės čiáudi (labai smarkiai lyja) Kt. Čiáudi lyg katė, miltus pridarius Gs. Ko čiáusdi lyg katinas? Rdm. 2. skųstis, dejuoti: Nečiáudėk, pats kaltas būdamas Krkl. Kad aš jam užtaisysiu, tai kelis metus čiáudės Rs. Pipirą pamatė, jau čiaust, ka kartu LTR(Vdk). | Kad paimsiu brūklį, tai visi jūs ma[n] čiáudėsit (iš baimės, drebėdami rėksite) Gs. 3. springčioti užsikirtus (motorui): Motoras nelygiai plerpė ir čiaudėjo rš. \ čiaudėti; apčiaudėti; įsičiaudėti; iščiaudėti; nusičiaudėti; pasičiaudėti; perčiaudėti; pračiaudėti; pričiaudėti; sučiaudėti; užčiaudėti