kosėti reikšmė
Kas yra kosėti? 1 kósėti, -i (-sti, -a, -o, -sta, -ėja), -ėjo (-ė) intr. K; MŽ, R 1. Grž su tam tikru balsu spazmiškai iškvėpti orą, ppr. sergant kvėpavimo organų ligomis: Kosiu – kaip tik medžius kapoju (labai smarkiai ir dažnai) Žem. Vienas kósti, kitam kraujas iš nosies bėga J.Jabl. Maniškis labai kósti OG354. Kur tas vaikas nušalo, kad taip kósti? Snt. Šąlu kojas – kostu Rs. Kósčiu kósčiu ir negaliu atsikosėt Eiš. Susigavo ligą mano vaikelis, kelinta diena vis kósti ir kósti Kt. Aš kósiau, kap šuo lojo (labai kosėjau) Gs. Vajei kiek aš naktimis kósau! Skd. Jau dvi savaitės kósu, į lovos galą įsikibdama Krš. Kelinta savaitė, kaip vaikai kósėja Vl. Kósėju ir kósėju, gal jau paskutinis galas! Kp. Ar ir tu kósi? – Nekósu Skp. Jisai šiandiej labai kósa Skp. Aš uždykstu bekósėdamas J. Kosmi, kosiu SD86. Krunščiu, kosu SD115. Kai kuriems ligoniams pavyksta nuslopinti kosimąjį refleksą valios pastanga rš. Jis juokėsi kostinčiu balsu rš. ^ Kosėk nekosėk – vėdaro negausi! (sakoma kosinčiajam) Kv, Up. Kósėk nekósėk – sūrio negausi! Ds, Pnd. Kosėk nekosėk, bet dešrų negausi! PPr376. Ko kósti, ar dešrų nori? Krok. 2. prk. menk. šnekėti: ^ Kad Dievas klausytų, ką utėlė kosti, tai kaži kas pasidarytų Klvr. \ kosėti; apkosėti; atkosėti; įsikosėti; iškosėti; nukosėti; pakosėti; perkosėti; prakosėti; prikosėti; sukosėti; užkosėti
2 kosėti, -ėja (-kosi), -ėjo