utėlė reikšmė

Kas yra utėlė? utėlė̃ sf. (3b) KBII98, K, LsB482, Š, Rtr, P.Skar, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, LzŽ 1. SD1191, SD394, H191, R, R239, MŽ, MŽ319, LL275, L zool. besparnis vabzdys, parazituojantis plaukuotose žmogaus kūno dalyse arba drabužiuose (Pediculus): Utėlė galvinė (P. capitis) E. Drabužinė utėlė (P. humanus) rš. Kirkšninė utėlė (Phthirus pubis) rš. Utėlių̃, blusų pilna to kaldra, lopinys ant lopinio Svn. Minta utėlė užpulto asmens kūno skystymais, kuriuos siurbia savo straubleliu E. Utėlių̃ jau nerasi, to jau neturim DrskŽ. Utėlė̃ an kaklo vai[k]ščioja Zt. Susnarvuoju, tuoj atsranda utėlių̃ Žl. Pagauna ùtėlės nuo blogo maitinimo Sn. Plaukus nukirpo, kad neprisperėt utėlių̃ Ob. Piemuo buvo, utėlių̃ turėjo daugiau kaip bruknių Pj. Dievui dėkui, nei glindos, nei utėlė̃s nepamatysi par mum Kp. Antai utėlė̃ bėga Rmč. Utėlė̃m apstojo vaikas Klt. Utėlių̃ apstota mergaitė buvo Dglš. Utėlės bobutę gyvą užgraužė (buvo labai apleista) Tr. Ė susisapnuoja ùtėlės, tai šitai pinigai (priet.) Aps. Rūbų ùtėlės esti didelės kaip vyžos Žl. Atnešė rietimą milo, atverčiau – viena utėlė̃ kap grūšia Srj. Ùtėles vieni kratom, kiti mindom – tiek buvom utėlių̃ apstoti Jž. Utėlės sijonais virtinėmis ropoja Pt. Kap jiej galėj[o] gyvent, utėlių̃ kap debesys Pv. Par mano drabužėlius ėjo ùtėlės virvėm Lnkv. Ùtėlės, būdavo, eina mãžai par akis, niekas manęs nedabojo Klt. Utėlių̃ nepanešiau, badą kęsdavau, ubagaut ėjau PnmŽ. Ùtėlės ko nepasmaugė Žg. Užskurdęs buvo, utėlių̃ papjautas Snt. Jei ne jis, mane mažą būtų utėlės užėdusios V.Krėv. Mergele, mergele, paieškok mane, mane utėlės užėdė LTR(Šlčn). Gražūs broliukai pasidabruoti, kaunieriai ilgi, utėlių pilni LTR(Mrk). Ant to žibančio vainiko utėlėlė lipa KlvD213. Taboką išvirina vandenyj ir mazgoją galvą, kad utėlės išsprogtų LMD(Sln). Eidavo rinkt sadulės uogų del utėlių̃ Žl. Ir radose utėlės ant žmonių ir ant pekaus, visos dulkės žemės pavirto utėlėmis BB2Moz8,17. ^ Vaikšto kai utėlių̃ apstota Žg. Gaspadorius pats vos gyvs pasijudin ir nei utėlė̃ kraujų prisisurbusi slenka K.Donel. Abu už vienas kitą kap utėlė̃ už šašą DrskŽ. Biednam ir utėlė̃ drigontas RdN. Pučias kai utėlė kepama NžR, Sln. Svogūnai maži kaip ùtėlės Snt. Kruta kai (kaip Šk) utėlė̃ po šašu Erž, Slk. Gyvenu kaip utėlė̃ medy (blogai) Plv. Ko gi eini suslenkęs, kai utėles rinkdamas LTR(Ds). Turi anys pinigų kai utėlių̃ Klt. Šita mergiotė kaip utėlė – kur aš, tę ir ana Klt. Glaudžiasi kaip utėlė prie bambos PPr342. Įsisegė kaip utėlė į skrandą Šk, Snt. Tokia ganiava: leisk utėlę – regėt Rod. Koki čia toj pieva – tik utėles ganyti LKKXIII137(Grv). Išėjo iš mados utėlės ir naginės Mšk. Trauka utėlė̃s maršu (lėtai) Grdm. Ka ano tas supykimas buvo, pats pirmasis žodis: ak tu, utėlele! (nj.) Akm. Eik tu eik, utėlių̃ išpera! Jnš. Jie ten tik utėlių̃ nuograužos (skurdžiai) Mrj. Dieve duok, kad tave utėlės, kirmėlės suėstų Sch108. Iš kailinių utėlės neiškrapštysi VP19. Ùtėles kap išbarstė, tai ragus įgijo Plv. Duok Dieve, utėlių, o pirčių davaliai Ds. Sumeskim ryzus – ùtėlės ir pačios sueis Šmn. Utėlė̃ padeda vargą vargt Erž. Kas eina, tai vis užeina, kas guli, tai utėlę išguli LTR(Al). Už kapeiką ùtėlę į Kauną varytų Snt. Už centą utėlę tris mylias varytų LTR(Zp). Ot skūpi – už rublį ùtėlę varytų Rygon pėsčia Aln. Mane nuo tų šnekų ùtėlės užpuolė (įgriso) Gž. Su juo prie meisterystės dirbt, tai ùtėlės gali užpult (lėtai dirba) Snt. Dabar imk utėles (neturi pinigų skolai grąžinti) N. Par utėlę būtų svaras (mažai trūksta iki svaro) Krkl. Ar už saują utėlių̃, ar už saują bezdalų pirksi tą daržinę? Bsg. Šimtą rublių pinigais ir ùtėlę su ragais (apie užmokestį) Kdl. ║ apie ką mažą, smulkų: Ką te – utėlytės (apie namus) buvo, o dabar rūmai didžiausi Šmn. 2. Bt, Pnd zool. gyvulių ir paukščių parazitas (Linognatus): Avinė utėlė (L. pedalis) rš. Utėlės girinės (Ixodidae) E. Šuninė utėlė (plaukagraužis) ŽŪŽ29. Karvinės ùtėlės mažiutės raudonos Aps. Tokios melsvos, kai glindos panašiai, ùtėlės tokios gyvolių Nmk. Nusipirkau paršuką su utėlė̃m, ir gailiais išvariau ùtėles Brb. Kiaulių ùtėlės tokios kap erkės storulkos Dv. Vištų utėlýtės visai mažytės kai dulkės Jrb. Utėlimis y[ra] aptekę [vanagiukai], cypa Lkv. Briedžių utėlė (tokia erkė) kai prilempa, nutraukt nemožna Klt. Ir rūbuos prilenda, ir plaukuos, įkanda pasmarkiai briedžių ùtėlės Svn. Utėlėms naikinti vartojamas žibalo ir sviesto mišinys rš. Jei teliukus užpuola utėlės, tai an kaklo reikia užrišt iš ievos šakučių nuvyta gryvenkė – utėlės išnyks LTR(Srj). | Bičių utėlės (Braula coeca) raudonai rudos spalvos, kaip mažo smeigtuko galvelė J.Krišč. 3. augalų kenkėjas, amaras: Ta našlikė utėlių̃ apnikta Rsn. 4. NdŽ menk. nedoras žmogus, siurbikas, niekšas: Ne Lietuva kalta, kad ant jos išvarginto kūno tiek utėlių V.Bub. Tam utėlei gaspadoriui reikėjo duoti dvasios pasiklausant Žem. ◊ kárpinė utėlė̃; ŽŪŽ93 zool. vėžiagyvis, žuvų parazitas (Argulus foliaceus). knỹginė utėlė̃ rš zool. šiengraužių būrio vabzdys (Trogium pulsatorum). ùbago (ubagų̃ Rsn) ùtėlės Grnk 1. LBŽ bot. triskiautis lakišius (Bidens tripartitus). 2. Rsn kibios lakišiaus sėklos. ùtėles papenė́ti (šérti Jdr, pašérti) vargti, sunkiai gyventi: Uždarė į kalėjimą utėlių̃ pašért Jnš. Gerai ir utėlių̃ papenė́jau Adm. ùtėlės užšãlo (pašiùro) apmirė iš išgąsčio: Tam ir ùtėlės ùžšalė Akm. Visi nupleškino delnais, susijuokė, o man net utėlės pašiuro Žem. vil̃ko utėlė̃ 1. skruzdžių liūtas (Myrmeleon): Vil̃ko utėlė̃ – toks kietas vabaliukas, kai šimtakojis Klt. 2. Mrc erkė. žỹdo utėlė̃ Smln bot. lakišius (Bidens): Ejau tiesiai par dirvą, o apkibau toms žỹdo utėlė̃ms! (nj.) Kv.

utėlė sinonimai

utėlė junginiai

galvos utėlė
Galvinė utėlė, Kirkšninė utėlė

Ką reiškia žodis utėlėjimas? Visi terminai iš raidės U.

Draugai