supykimas reikšmė
Kas yra supykimas? supykìmas sm. (2) → supykti: 1. P, N Atlyžo širdis nuo supykìmo J. Nuomarinio liga paeina nuo išsigandimo ir dažno supykimo LTR(Šil). Tėvai, neveskit ing supykimą vaikų savo! GNPvKol3,21. ^ Sutikime gyvensi – supykime pasensi LTR(Jnš). 2. refl. Gs Toks tę i mano susipykìmas buvo... Jrb. Kaltino vienas kitą net iki susipykimo rš. 3. SD20,31 pasibjaurėjimas, šleikštumas. \ pykimas; apsipykimas; įpykimas; išpykimas; papykimas; perpykimas; supykimas; užpykimas