supykinti reikšmė

Kas yra supykinti? supỹkinti žr. supykdyti: 1. H170, K, P, J, Trš, Gršl Pirma verkdavo, jeigu kas supykindavo I.Simon. Supykinau motynėlę, maža bebūdama JV987. Kasžin kur ten gaspadorius žaltį supykinęs BsMtI153. 2. refl. Aš ilgus metus išgyvenau [vedęs], atsitiko susipỹkinti, ale dideliai retai Plt. ◊ šìrdį supỹkinti versti vemti: Smarvė toki, kad net šìrdį supỹkino, vos nesusivėmiau Skd. \ pykinti; įpykinti; papykinti; perpykinti; supykinti; užpykinti

supykinti sinonimai

supykinti antonimai