pykinti reikšmė

Kas yra pykinti? pỹkinti (-yti), -ina, -ino, pýkinti žr. pykdyti: 1. R, K, J, Šk, Gršl, Yl Nepykink seno tėvulio prieštaravimu V.Krėv. Pykdžiu kam ką, pykinu, darau supyktį, supykį pakrutinu SD72. Jei kas nepykins, nebepyksiu! P. Povilą pykino, kad tėvas viską darė, nė kiek nesiskaitydamas su jo jausmais A.Vien. 2. refl. K, J Aš nenoriu su kitais pykytis Mrj. Ko pỹkinies, ko nešneki? Skr. Aš dėl lytaus apmaudyjuos, pỹkinuos KII290. Juk žinot ..., kad aš tokių kalbų dėlei pykinuos LC1881,16. Be reikalo tu pykinies! Vd. 3. N Vidurius vertė, pỹkino (gyvatei įkandus) Kb. ◊ šìrdį pỹkinti Skd versti vemti: Ma[n] šìrdį pýkina Vv. \ pykinti; įpykinti; papykinti; perpykinti; supykinti; užpykinti

pykinti sinonimai

pykinti antonimai

pykinti junginiai

• (su)pykinti, (į)pykinti