mėšlas reikšmė
Kas yra mėšlas? mė́šlas sm. sing. (3), (1) Kv; SD62, R 1. su šiaudais sumintos gyvulių išmatos, naudojamos trąšoms: Man liko mėšlas kapstyti J.Jabl. Atvažiavo mėšlo vežtais ratais J.Jabl. Prie mė́šlo reikia šakės, verteklės, kapsteklės J. Rods, kur mė́šlo nėra, ten ir menk grūdų bus K.Donel1. Naudingas yra daiktas visados kožnam kitam mėšlui prijaugti kiaulių mėšlų S.Dauk. Be mėšlo niekas neauga Zp. Mėšlas geras kaip jeknos Krkn. Vežam mė́šlą, sodysim bulbes Dt. Sakyk man, ar tie laukai mato kada mė́šlo (ar jie kada nors tręšiami)? Krž. Anta mėšlo bjauraus sėdėdavo Mž436. ^ Nors mėšlas vežiot, bile nevogt Kb. Kur yr mėšlas, ten ir grūdas PPr45. Prie mėšlo buvęs, pats mėšlu smirdi LTR(Jrb). Juo mėšlą mina, juo jis smirda LTR. Šįmet obuolių visur pilna kaip mėšlo Jnš. 2. I, Als išmatos: Karvelių mėšlas R348. ^ Šalin, tujen, mėšlo šmote, manęs neviliojęs! (keik.) Lnkv. Sukasi kap mėšlas eketėn (eketėje) (apie nerangų, visur kliūvantį žmogų) Lš. Prieš vandenį plaukia mėšlas ir skiedra Erž. Tas pats mėšlas, tik iš kito pasienio Rš. Mėšlo lenkis ne dėl baimės, bet dėl smarvės PPr210. Iš mėšlo vaško neišsunksi Gdž, Šll. Iš mėšlo botago nenuvysi Slk. Mėšlą kepk ir taukūs vis mėšlu smirda Sd. ║ prk. apie prastą, niekam vertą daiktą, dalyką: Ką tu čia šituo mėšlu (prastomis, šlapiomis malkomis ar smulkiomis skiedromis) prikūrysi Gdl. | Zacheus ... vis už mėšlą turėjo (niekino) DP574. Ir tarnavo mėšlo dievams (stabams), kuriemus tarnavo tėvas jo Ch2Kar21,21. 3. prk. apie apsileidėlį, netikėlį, tinginį: Ar tau gražu būti tokiu mė́šlu? Skr. Ta merga tai toks mė́šlas: niekad kojų nenusimazgoja Žvr. Mė́šlas, ne vyras! Gs. Jau iš manęs ne žmogus, jau mė́šlas Vrn. Tinginė amžina, mė́šlas, apsileidus Skr. ◊ mė́šlą mèsti tuštintis (apie gyvulius): Arklys ir eidamas meta mėšlą Jnš.