titė reikšmė

Kas yra titė? 1 tìtė sf. (2) Š; NdŽ, DŽ1, KŽ, Rmš, Kp, Kpr, PnmR; Kos56, G117, RtŽ, L382, Rtr, FrnW žaislas (vk.): Duok vaikui tìtę, kad neverktų Švnč. Čia tìtės vaikų Str. Aš tau, vaikeli, tìčių nupirksiu, tik neverk Ml. Tai graži tìtė – gaidžiukas Trgn. Kadgi daug visokių tìčių ir turi vaikai Sdk. Mažutis, ar nereikia tìtės?! Š(Sl). Duok vaikeliuo tìtę Krš. Motinai net pagailo to vaiko, kurį ji dar nuskriaudė, atimdama titę Vaižg. Nusidžiaugiau kaip tas kūdikis, gavęs nuo motutės bandelę arba gražią tìtę A.Baran. Iš tolo ažmatęs tokią gražią titę, tuoj paėmiau nuo žemės ir vartydamas gražavaus BsPII329(Zr). Meilais žodeliais žadina, gražiom titelėm bovija TDrIV7(M). | Rašyba – ne vaikų tìtė K.Būg. ^ Plikas kai titė Sln.Tìtė ritė be dugnio (žiedas) Ad. Tìtė ritė su antvožu, tìtė ritė be antvožo (upė vasarą ir žiemą) Dsn.
2 tìtė sm. (2) KŽ žr. titis: 1. Šešiolekos metų jug esi pri mamos, pri tìtės auklėtinis Jdr. 2. Muno tìtė negera i nerūko Šv.