šviesti reikšmė

Kas yra šviesti? šviẽsti, šviẽčia (šviẽta), šviẽtė 1. intr. H, R, R244,304, MŽ, N, KBII154, K, Sut, M, L, LL243, BŽ506, DŽ skleisti (spinduliuoti ar atspindėti) šviesą, veikti kaip šviesos (spindulių) šaltiniui: Saulė pateka i šviẽčia Vdk. Vakar saulė gražiai švietė, o šiandien, žiūrėk, visą dieną lyja J.Jabl. Ma[no] bus visi vaikeliai gražūs: kaktoj saulelė šviẽs, o pakaušy mėnelis žibins (ps.) Dv. Ir saulė nebešviečia skaisčiai, ir pavasaris nebe tokis, kaip būdavo V.Krėv. Saulė šviečianti OsG133. O veidas Jo buvo kaipo saulė šviečia galybėj savo Ch1Apr1,16. Kad nèšviečia dievaitis, tada sėja [linus] Pls. Mėnulis šviečia kaip švietęs, ir šuo liūdnai kieme kaukia LzP. Šviečia žvaigždės nuo dangaus KlvD93. Kol šviẽtė (iki sutemų), dirbau NmŽ. Kaipo nes žaibas išeit[a] nuog užtekėjimo saulės (rytų) ir šviečia iki nusileidimui (vakarų) Ch1Mt24,27. Inkiša balaną geležinėn skylutėn, ir šviẽčia balana Antr. Lajaus kokian griežtin suleidi, ir šviẽčia užudegtas Šmn. Juozapo tai visada žiburys šviẽtė Skp. Keturius knatus ka uždedi, gerai šviẽtė Štk. Elektros ugnė mažutė, ale šviẽčia smarkiai Ker. Kai vilko akis šviẽčia matociklas Ktk. Tik šviẽta, tik šviẽta tokios šviesios ugnys, tokios kaip kulkos, tokios šviesios Klk. Tankiai liuob žmonys matys švieseles šviẽtant kur norint palaukė[je] a pakrūmė[je] Žr. Abrozdas švietęs par pusę adynos ir užgesęs M.Valanč. Šviečiamosios dujos Rtr, PolŽ63. Šviečiamóji bomba NdŽ. Šviečiamàsis stiprumas NdŽ. Užudegė senelis tokią lemputę, o ji šviečia kaip čigono dantis Ppl. Kiek čia švieta ta jūsų žvakė – kaip balandžio subinė[je] žirnis Šts. Šviẽčia kaip kempinė plyšy Ukm. | prk.: Kad šviečia Amžina Ugnis širdyj, tad akys gali ir apsižvalgyti Vd. Taip giedra ir linksma! Tiek šviečia vilties! Mair. ^ Saulė visiem lygiai šviečia LTR(Km). Ne dėl tavęs vieno saulutė šviečia LTR(Trg). Ir saulė sa[vo] krašto geriau šviẽčia Pls. Mėnuo švieta, bet nešildo VP29. Ar šuva loja in mėnesį žiūrėdamas, ar ne, anas vis tiek šviẽčia Užp. Auksinis obuolėlis pro langą šviečia (saulė) LTR. | refl. DŽ1, NdŽ, KŽ: Kur piningai pakavoti, ten ugnis lipa lauko i šviẽtas Krš. | prk.: Jame (žodyje) žyvatas buvo ir tas žyvatas buvo šviesybė žmonių, ir ta šviesybė švietėse tamsybėsa ir tamsybės neapėmė [jos] VlnE12. 2. intr., tr. Sut, M, L, LL134, Rtr, BŽ506 šviesos šaltiniui veikti į ką spinduliais, teikti kam šviesumo, daryti, kad kam būtų šviesu, žibinti: Ot bijojom, regis, ir saulė į mus nèšvietė LKKIX221(Dv). Mun visur šviẽta saulelė, visur kvepa medeliai, visokie augumynai Sd. Saulė kap šviẽčia, tai balta [būna drobė] Nmč. Neverk, sūnaitėli, neliek ašarėlių, šviečia šviesi saulutėlė ir dėl kareivėlių LTR(Rk). Kas tėvynę mylės, tam saulelė gražiai šviẽs Pls. Saulė šviẽtė į kambarį NdŽ. Į akis švietė vėlyvo rudens saulė rš. Tu švieti visą naktį, švieti laukus ir miškus, ar nematei skrendant balto balandžio? J.Balč. Šviesk, mėnesėli, į sraunų upelį, mažu pamatysiu kur per jį lieptelį LTR(VšR). Katrą vaiką mėnulis šviẽčia per langą, tas nakčia vaikščioja Pun. | Ir jiems ta žvaigždė švies iš tolo skaisti Mair. ^ Ko saulė nešviečia? (šešėlio) Pn. ║ teikti šviesą kuriam reikalui, žibinti: Anie žvejodavo, o mes šviesdavom [degančiais šiaudais] Skdv. Suriša kūlelius ir šviẽčia iš užpakalio, ir baigiam raut [linus] Kri. Toje krosnelėje kūrenosi ugnis ir švietė klojimą M.Katk. Ne vienas kunigaikštis drebėjo, užgirdęs jo ragą, ne vienas Raivedys švietė gaisrais akysna V.Krėv. Darželį šokdavom. Vienas balana šviẽčia, kiti šoka Antr. Nebuvo lempų; iš medžio dirbo [skalas]: vienas skaldydavo, kitas šviẽsdavo LKT112(Kdl). Ir nešvies daugiaus tavimpi šviesė žvakės Ch1Apr18,23. Mes tau suverpsim ir išausim, tik šviesk LTR(Krž). Šviesk man su žiburiu taip, kaip aš tau šviečiau J. Ale šviẽta anam, kad akys bijo Yl. Šviẽsti kam į veidą NdŽ. Naktį kelią mums švietė vilkai akimis S.Nėr. Tiktai šviesa iš krautuvių langų, išpuoštų eglaitėmis, raudonai švietė praeivių veidus J.Jabl. Nešviẽsk, ne saulė (iron. neužstok šviesos)! Ds. ^ Kas kitam kelią šviečia, tas ir pats gerai mato LTR(Trg). Siuvėjai adata šviečia, o mezgėjai prūtkai šviečia DS357(Vlk). | refl. NdŽ: Anais sunkiais laikais žmonės balanom šviẽtėsi, žvakes retai kada žibino Sml. ║ intr. prk. teikti, skleisti laimės, gėrio ir pan. šviesą: Kas nori šviesti kitiems, tas pats turi būti šviesus rš. Norėtum brangią išvysti pilį, kur garsūs amžiai užmigę tyli, kai Vilnius buvo mums kaip akis, kai švietė jis Lietuvai, mūsų tėvynei Mair. Kad tik vaikeliui dvasia šventa šviestų, o su pinigais bėdos nebus A.Vien. Tu privalai eiti pasirinktu keliu ir neišleisti iš akių šviečiančio idealo rš. Šviẽčiantis pavyzdys NdŽ. Tu man pati kaip giedrio[je] dieno[je] saulutė švieti LTR(Lnkv). Idant visiems šviestų ir žibėtų, kaip saulė žiba SPII136. Jei kuo ir šviečiam – tai gerais darbais J.Marcin. Čia būdamas visiems švietė paveizdu savo M.Valanč. Jūs šviesite jiems dorybių ir kilnaus gyvenimo pavyzdžiu rš. 3. refl. L, Rtr, DŽ, NdŽ giedrytis: Jau šviẽčias, ale da lyja Žl. Dabar vėl kaip ir šviẽčias, plonyn kaip ir eina debesai Dkk. Ir nesišviẽčia oras Ėr. Baigia jau nulytie, skystėja, šviẽčias dangus Skp. Jau iš vakarų šviẽčiasi, gal nustos liję Ig. Pryš vakarą i vėl pradėjo šviẽsties Lkv. Šviẽtas, nebreik lietsargio, neneškias – kebelis Krš. Teip buvo besìšvietanti, i vėl apsiniaukė Slnt. 4. refl. Trgn, Dglš, Lp švisti, aũšti: Tai naktį kulia, rýto jau šviẽčias – eina namo Ml. Jau šviẽčiasi (orig. sviẽsiasi), reikia keltis pečių kūrent LzŽ. Stvėrė viedma peilį, nuraižė visom dukterim galvas, tik šviečiantis apdabo[jo], ką dukterys papjaustyta (ps.) Ml. 5. tr. fot. veikti šviesa darant nuotrauką, eksponuoti: Neužtektinai šviẽstas KŽ. 6. tr. DŽ1 tirti spinduliais (ppr. rentgenu): Dabar, kai gulėjau ligoninė[je], tai šviẽtė ma[n] galvą Stak. Čia išleidžia iš ligoninės, čia ir vėl tempia šviẽst Slm. Metai laiko – vėl liepia daktaras šviẽst Psn. | refl.: Ko sveikas žmogus eis šviẽstis?! Klt. Šviẽtas, eina par daktarus Krš. 7. intr. leisti kiaurai šviesą, būti permatomam, išretėjusiam, išskidusiam, kiauram: Kelnių užpakalis šviẽčia Mrj. Kiauros kelnės – šviẽčia iš tolo Dbk. Žiūrėk, bačka [perdžiūvus] – jau šviẽčia kraštai Ob. Te tik viršų naują uždėjo, o apačia šviẽčia Slm. Visa pirkios pelėpė šviẽčia Dglš. Jau seniai reikia naujo stogo – visas šviẽčia Sb. | prk.: Mūsų to laiko dvasinėje bibliotekoje švietė didelė spraga LTII211. | refl.: I mūs prie kaminui šviẽčias [stogas] Švnč. | Tavimp jau laukas šviẽčiasi (orig. sviẽsiasi) (jau matyti plikė) LzŽ. ║ būti pro ką matomam, kam šviesiam ryškėti pro ką: Antai pro šakas ir palaukė šviečia V.Bub. Jurgiui iš po švarko švietė languoti marškiniai K.Saj. Kiek čia teįdėjau – da dugnys šviẽčia Pnm. | refl.: Anapus upės tamsavo parkas ir pro medžius švietėsi dvaro rūmai rš. Kokios čia pančekos – blauzdos šviẽčias JnšM. 8. intr. Vlkv, Upn, Bgs, Pš, Krns, Ob, Aln, Pls, Šts, Kv pajėgti matyti, regėti (apie akis): Į senatvę akys nešviẽčia VšR. Meñka šviẽčia mano akes Drsk. Ma[no] akys nèšviečia gerai Btrm. Senam žmoguo ir akys nebèšviečia Rod. Protas da veikia, akys nebešviẽčia Kdn. | Ne tep šviẽčia [akiniai], kap prigimtos akys Krn. ^ Nevienodai šviẽčia akys (kiekvienas savaip supranta, kitaip elgiasi) Plv. | refl.: Bet kiek šviẽčias, ir Dievui dėkui! Švnč. ║ matyti: Tik ir akims bèšvieta mažai Yl. 9. intr. ppr. impers. DŽ1, NdŽ prk. rodytis, atrodyti: Ką padarysi, kad žmogu teip šviẽčia Mžš. Mum regis teip, o jam gal kiteip šviẽčia Ds. Kaip jiem galvo[je] šviẽčia – kaip jie gyvens darbo nenorėdami! Kž. Kaip jam galvoj šviẽtė, tai teip anas ir padarė Užp. | Jam teip protas šviẽčia [i](taip jam rodosi, toks jo supratimas)

šviesti sinonimai

šviesti junginiai

(ap)šviesti, šviesėti

Ką reiškia žodis šviestukas? Visi terminai iš raidės Š.

Draugai