veidas reikšmė

Kas yra veidas? véidas sm. (3) 1. SD172,101, SD199,375, Lex6, Q36, H155, R, R29, MŽ, MŽ38, D.Pošk, Sut, KBII54, K, RtŽ, LsB184, J, LL114, L, Rtr, ŠT14,17, Š priešakinė žmogaus galvos dalis: Rauplėtas véidas KI533. Véidas šoka spuogais NdŽ. Veido tepimas SD1160. Apskrito, gražaus, pailgo véido žmogus NdŽ. Tą véidą ana tura kaip kulką kokią, rundiną Prk. Ji buvo tokiu plačiu véidu, mėlynakė Jrb. Jis toks pilno véido, gražus žmogus Dg. Malūninykas buvo ilgais pirštais, kuprotas ir véido labai negražaus Bgs. Dabar tai véidas uždribęs, nors ir paremk blakstienus Slm. Mergiotės véidas skregždžiuotas (strazdanotas) Tr. Tom mergaitėm véidas buvo kregždėtas LKT240(Žml). Jis prastai atrodo, véidas išblankęs Snt. Supleiskanojo visas véidas, nuejo Rsn. Jauno véido toki buvo LKT112(Klm). Jos veidẽlis tokis baltickas kap sniegas LzŽ. Veidas jo buvo šviesus ir spindintis J.Bil. Juozapas buvo labai gražus ir padoraus veido jaunikaitis I. Ant veido visai kai jo tėvas N. Ant (iš) véido išpažinti KBI12. Aš ant véido buvau labai riebi Bsg. Niekis, an véido ne par prasta buvo – pošviesė Mžš. Katri iš mūsų visų trijų patogesnė an veidẽlio (d.) Drsk. Baisiai vaikas in véido gražus Ktk. Ans iš véido puikus yr Klp. Būtum graži pana iš véido, ale nė šikinės, nė krūtinės Ob. Ji buvo raudona iš véido Rm. Aš žinau, jog tu graži moteriškė esi nuo veido CI101. Nu véido tu nekietys (nesikeiti) Krtn. Tokia da sau veidè (graži) Gs. Veidẽlis toks skaistus, blizgantis labai Sdb. Skaistus veidelis kaip bijūnelis N118. Užtat tavo véidas toks gražus, kad šaltu vandeniu prausies Žl. Parsirgus [raupais] prausės su saldžiu pienu, kad nors baltesnis veidas būtų Sln. Mirštančio veidas žeme apsineša Vaižg. Kur panelė veido juodo, tai pasogo daugal duoda (d.) Rm. Nuo ašarėlių véidas išbąla (d.) Mlk. Kas delčio[je] gema, [tas] seną véidą turia, kas jaunam – tai jauną Smln. Kareivis su kumste prie véido karininkui pagrasino Plšk. Veidan mušu SD1131. Anas padšoko, kai davė kūloku veidañ Aps. Nukenčiate, jei kas išsikel, jei kas jus veidana muša VlnE34. Porą kartų spjovė veidañ Gdr. Susidarysi, apsidarysi, apsigobstysi, ka nebūtų suprastinas véidas [per Užgavėnes], nu i mausma ubagėms Žlb. Ta (skarelė) pačiai neina į véidą (netinka), o ta eina Sk. A dulkės: nė veido, nė nosies [nesimato] LKT360(Vvs). Visą rudenį kol mas išmašinavojėm, išarbavojėm par naktis, véidą nuėdė dulkės Rt. Jo batai véidą rodo (labai blizga) Lš. Vieną véidą katė̃s, kitą kalė̃s rodo (apie nublizgintus batus) KlK13,100(Plv). Obuoliai raudoni, apšluostai, tai véidas matos (labai blizga) Adm. Važys blizga, net véidas matos Trgn. Dviračiai buvo, ka véidą rodė, ale brangu buvo Graž. Burna didelė, veidas tamsbrunotas ir lyg suodžiais apterštas Kel1862,183. Prakaito taip daug nuo véido mums nulašėjo, kad per nosį teškančios vis ritosi srovės K.Donel. Prausia véidą, rankas LzŽ. Tokia meilė buvo [didelė], o dabar reik su ašarėlium veidẽlį mazgot LKT152(Sk). Vakar veidu kaip rožė žydėjo, o šiandien nuleido akis Mair. Lyg rasa par véidą ašarėlės krinta A.Baran. Man baltas kojas rasos plauja, saulutė kaitina veidan S.Nėr. Jei veidą niežti – reiks bučiuotis LTR(Vl). Iš mano veido kraujelis tekėjo, kap roželė žydėjo LTR(Grv). Tikrybė jų yr veidūsu ir gyvenime jų yr vienybė Mž325. Ir kodėlei išblykšta tavo gymis (paraštėje veidas)? BB1Moz4,6. Rankas savo kelsiu tavo veidop, Pone PK67. Ir pražibo véidas jo (Viešpaties) kaip saulė, o rūbai jo tapė balti kaip sniegas DP593. [Kristaus] veidas subukintas ir aptinęs nuog plaštakų DP145. Neregėjos veidas ant jo esąs žmogaus dėl bjaurių spjaudulių, dėl baisaus jo subukinimo ir sukūlimo SPII220. Atsigręžkie, mergužėle, atgręžkie veidẽlį DrskD261. Kai sukirsiu par petelį, ašarėlės par veidẽlį (d.) Pb. Kad ir gausiu [gražiu] veideliu, tik ne tokiu būdeliu StnD5. Veidaitis N. Veidužýtis NdŽ. Kodėl tavo veidužė̃lis yr visas ūkuotas? JD1011. | prk.: Gėlių tik veidùkai nubąla Snt. Didele balta dėme tingiai lange plūduriuoja gelsvas mėnulio veidas J.Mik. Vilija, mūsų motina upelių, aukso tur dugną, mėlyną veidužį V.Kudir. Aušra savo skaistų véidą rodo DŽ. Dangaus tada veidą numanyt mokate, o ženklų laiko negalite žinot? GNMt16,3. ^ Nuo šiltinės nuslinkdavo plaukai, liko kai véidas galva Upn. Amžius véidą išaria ir be noragų Imb. Veidas juokias, nors širdis verkia LTR. Nuo veido pažinsi žmogų M. Iš véido rožės neskinsi Svn. Iš veido sviesto nesuksi LMD(Šl). Su gražiu veidu subinei nepakajus S.Dauk. Skaistus veidas, širdie (dat. sing.) nepakajus VP41. Kaulo veidas, mėsos barzda (gaidžio galva) Vad. Kai užgimiau – baltus sparnus turėjau, kai paūgėjau – žalią veidą gavau, kai užaugau ir pasenau – pilvan įlindau (obuolys) LTR. ║ SD24, I, ŠT132 tos galvos dalies išraiška, mina: Rodyti piktą véidą NdŽ. Rimtu véidu NdŽ. Skausmingas véidas MedŽ196. Nė truputį veidas tavo nemainos girdant tai P. Jo véidas pasikeitė, pasidarė nepiktas Plšk. Veidas tave išduos, jei ką piktą darysi M. Iš véido matės, kad dideli skausmai Svn. Iš véido galima suprast, kad mokintas žmogus Antš. Jo véidas negero žmogaus Šmn. Ant véido parsimainęs Up. Sukilo teisėjai ir storasta, sutampė rūsčius veidus Žem. Pro langą Ona pamatė piktą marčios veidžiuką, apklėstą marga skarele A.Vencl. Tylėjo vyrai, mindami vietoje, o jų veidai niauresni buvo negu tamsi rudens naktis V.Krėv. Įdomu, kokį ji tada veidą padarys I.Simon. Šaltas rūstis suledėjo mūs veiduos S.Nėr. Jie (vaikai) bėginėjo, rimtais veidukais nulydėdami praeivius J.Mik. Rodykim linksmą veidą, šypsokimės apsiašarodami; juk dar ne viskas yra prapuldyta Kel1866,127. Gavai vyrą pijokėlį, iš karčmelės neina, kožną dieną ir adyną tą veidẽlį maino DrskD199. Sugrįžk tu, atpuolusi Israel, bylo Ponas, tada eš savo veidą priš jus neatmainysiu (nerodysiu rūstų) BBJer3,12. Ir gėda mūsų veidą apdengė, kada svetimieji ant šventybės namų Pono užėjo BBJer51,51. ║ prk. akivaizda: O tenai aną žmogų jau buvo išvaręs nuog veido savo ir davė jį ing paslušnystę anamui čertui, kuriamui davėsi įsivest MP79. Vadintas būsi pranašu Aukščiausiojo, eisi nes pirm veido Viešpaties gatavyt jo kelius Ch1Luk1,76. Eš siunčiu angelą mano pirm veido tavo, kursai prigatavyti turės tavo kelią pirm tavęs VlnE6. Po veidum jo KlbIII241(1680 m. katekizmas). O Jonas kėlėsi …, idant su jais eitų ant jūrių nuog veido Pono BBJn1,3. Ir pasiklonioja žemėspi priš jo veidą BB1Moz48,12. Saugokias nuog jo veido ir klausyk jo balso bei neinkeršink jo BB2Moz23,21. Klūpaujame po veidu deivystės tavo PK210. 2. SD271, Lex102, I, Sut, Š, DŽ skruostas: Pilnų veidų̃ NdŽ. Pilni veidaĩ, nei raukšlė̃s Drsk. Veidaĩ raudoni, nuo vėjo nudegę Pnd. Dantes kap sopa, nor tu véidus plėšyk, prieg véidi ką galì dėk Drsk. Vienas véidas raudonas, kitas baltas – sergelinga Jrb. Geltoni [bernelio] plaukeliai, skaistraudoni veidẽliai LB44. Dėl ko raudoni muma veidẽliai? Sch11. Išbals veidẽliai nuo rūsčių žodelių (d.) Šmn. Plaukų geltonų, veidų raudonų, mergaitė kai uogaitė LLDII552(Lš). Aukšto ūgio, drabno būdo, raudonų veidẽlių (d.) Srj. Anądien atėjo, veidaĩ kad įdubę, kaklo gyslos išlindę Slm. Kojelės kreivos, akelės žvairos, veidẽliuosa duobelės DrskD95. Veidaĩ sumenko, kap šaukštai liko Pv. Dabar aš jau seniausias: dantų nėr, veidaĩ susiraukę Jnk. Dažosi, senė, o veidaĩ – raukšlių raukšlės Rtn. Rumbas ant vieno véido Vlk. Pažiūriu – [vaiko] nosytė šalta, vienas véidas šaltas Kr. Ižrodo gražus anta veidų̃ Drsk. Jaunam veidaĩ gražūs, jei ne pijonyčia DrskŽ. Jaunas, veidaĩ tokiam žydi Azr. Per mano veidus kraujas tekėjo, kai radastas žydėjo LTR(Lp). Kas iš tavo, berneli, puikumo, kad nežydi bijūnai veideliuose DvD415. Alutį gėriau, gražiai dainavau, o kas išrašė mano veidužius? JV526. Griebė už veidų̃ suspausdamas kaip replėm Nm. Griuvo kairiu véidu ir užsimušė DrskŽ. Ir šnekinom, ir per véidus davėm su ranka, ir vandeniu vilginom – nei nežiūri, nei netaria nei žodį Plv. Ašaros ėmė riedėti jai per véidus NdŽ. Aš valgau i verkiu, o tos ašaros bėga i bėga par tuos véidus Žml. Net kelios ašaros nuriedėjo per veidus I.Simon. Mano veidẽliai, mano skaistiejie, kasdien po ašaružes JV847. Jei veidus niežti – teks vargt LTR(VšR). Jei veidai niežti – giria, jei veidai kaista – išjuokia Pnd. Gerą mergužėlę pažink ne iš veidelių, bet iš darbelių KrvP(Nmn). Vaiko ružavi veidýčiai Jrb. Raudoni veideliùkai jai Žl. Veidùkai raudoni, net lejas Nč. I tiek gražiai suodini, tiek juodi, teip blizga, žinai, tie veideliùkai Brž. O mergytė graži, kaip tėvas, kad ružavi veidžiùkai Rk. ^ Iš veidų̃ sviesto neskusi Sch102. Iš veidų nekalsi pinigų TŽV622(Al). 3. SD120,199,280, R74,179,304, MŽ98,237,408, N, BzF196, Rtr prk. pavidalas, išvaizda, forma: Tie obuoliai iš véido negražūs: žali tokie Jrb. Raugą turia [alus], tik jo véidas kaži kas netoks Erž. Akmenio véidas gražus, tiktų laiptam Švn. Augymė aukšta, iš tolo veidu karklo P. Blogis turi begalinę daugybę veidų, jo pavidalai nesuskaičiuojami J.Marcin. Mūsų šalė[je] naktės nelygios yra kaip laike, teip ir véide, t. y. tamsume i šviesume BM305(Pvn). Kitokias veidas B87. Sūnus Dievo te pats buvo veide žmogystės savo, atejo ir Dvasia Šventa, veidu karvelio apvilkta Mž234. Darykiam žmones, veido mumus lygų BB1Moz1,26. Ir priėmė [Dievo Sūnus] veidą kaip tarnalio PK120. Pagundo velinas veidu žalčio BPII436. Ponas Dievas žmogų į savo véidą sutvėrė KI240. Žmogau, veide Dievo, gerink save Mž335. Ans tur vieną veidą su motina Q447. Lygaus, vieno veido N. Jie panašūs – vieno véido buvo Vrn. Visi to [ligoninės] skyriaus vaikai yra vieno veidẽlio Rm. ║ paveikslas, atvaizdas: Kieno tai yra veidas (aba abrozas) ir užrašas? Ev. Veidas, ženklas pagonų dievo, stulpas pagoniško dievo SD5. 4. prk. individualus charakteris, skiriamosios ypatybės: Žmonės, nuolat savindamiesi svetimus įpročius, nuomones, įstatymus, lengvai pasiduoda permainoms ir taip užmaskuoja savo tikrąjį veidą rš. Žmogaus moralinis véidas BŽII14. Studentai viešai piktinosi Justo moraliniu veidu J.Mik. Miesto véidas DŽ1. ║ pobūdis: Leidinio veidą paprastai lemia autorių ir leidėjų nuostatos sp. 5. prk. paviršius: Veidas žemės Sut. Tik balandžio pabaigoje atšilo oras per porą dienų atgaivinęs pilką, ilgo laukimo išvargintą žemės veidą J.Avyž. Po ežero veidą vaikštinėja pasilenkę vyžoti trinyčių savininkai L.Dovyd. Arčiaus pro šakas, tartum pro plyšius žvilga blizga Nemuno veidas TS1904,5. 6. viena sėdmenų pusė: Veidas subinės N. Užpakalio veidai Ser. Ma[n] ant subinės yra apgamas: nežinau, ar ant šito véido, ar ant ano Jrb. Nežnau, in katrą véidą leist vaistus, abu pilni guzų Knv. Nemušk par rūrytę, kai pargrius [vaikas], niekur nešerk, tik par veideliùs Žb. ◊ ant [sàvo] véido pùlti (nupùlti, parpùlti KI533) iš pagarbos, baimės, nusižeminimo sukniubti, atsiklaupus nusilenkti: Puolu ant veido SD381. Po tų žodžių princas puolė ant veido prieš karalių J.Balč. Broliai puolė ant veido prieš jį ir atsiprašė LMD(Žg). Kožną metą ūkininkai, pirmą sykį išgirdusys perkūniją graunant, senovė[je] liuob pulti ant veido ir kūlio vartalioti M.Valanč. Žmonys, ant veido nupuolusys, meldės S.Dauk. Tada puolė Abramas ant veido savo BB1 Moz17,3. Parpuolė anys po jo akim žemėspi ant veido BB1Moz42,6. O paėjėjęs truputį [Jėzus], puolė and veido savo melsdamas ir kalbėdamas Ch1Mt26,39. be véido sunykęs, prisikamavęs: Parejo iš Kalvarijos be véido Šv. dù véidus turė́ti (nešióti) būti dviveidžiu, veidmainiu: Verčiau dù véidu neturė̃tų Prn. Tikras patriotas šiandien sėdi ant dviejų kėdžių, turi du veidus ir vieną idėją J.Avyž. Ach, ką gali žinoti. Gal ji du veidus nešioja I.Simon. į véidą pareĩti pasitaisyti (apie liesą žmogų): Dabar ir išsimiega, ir pavalgo, o dar į véidą nepareĩna Gs. į (kieno) véidą spjáudyti žeminti, niekinti: Jiems leidžiam spjaudyti į savo veidą! B.Sruog. ìlgu véidu nustebęs, apstulbęs: Už durų pasiliko ponai ilgais veidais I.Simon. iš véido išbė́gti (išeĩti Ps, Pn, Mrj, iškrìsti Šmn, Brž, išpùlti Brb, išsimùšti) pasidaryti į save nebepanašiam, persimainyti, sumenkti, sulysti, išblykšti: Per tas dienas visiškai išbė́gau iš véido Grž. Kas tau, ar sergi, kad teip iš véido išėjaĩ? Upt. Ligonis visai išė̃jęs iš véido Tr. Tep išė̃jęs iš véido, kad negali nė pažyt Gs. Močia iš véido išė̃jus, pablogus Pl. Tai išsigando – iš véido išė̃jo Skr. Po baliaus visai iškrìtęs iš véido Jnš. Iš véido išsimùšęs kaip šaukštas Ėr. Turbūt vakaruškose buvai, kad teip išsìmušei iš véido Rm. Visas išpuolė iš veido, akys sulindo į kaktą, o iš ten tartum kokia pikta dvasia žiūri J.Avyž. Ko, sesule, smūtna sėdi, ko, sesule, smūtna liūdi iš veido išpuolus LMD(Šl). iš véido išvarýti Sml gadinti išvaizdą, bjaurinti. ne [sàvo] veidè DŽ1, Kdl, Gs, Up, Slnt į save nebepanašus, persimainęs, sulysęs, išblyškęs: Ne veidè atbėgo žmogus pasakyt, kad degam Skr. Išpuoliau ne véide, kad ugnis plūsterėjo į vidų Bdr. Ėda pietus, bet pats ne veide – pati mirusi Gršl. Nusigandus tokia, ne veidè Plv. Gal serga – tokia mėlyna, ne veidè Rs. Vajetus, kokia tu ne véide! Skdv. Atvažiavo ans pri mūsų, ne véide buvo, nepažįstamas End. O kas tau buvo? Tu neb sàvo véide beesi – tiek išbalęs, išdirbęs! Kl. Pabudo pati, žiūri – vyras ne veidè Š. nuo véido į véidą (ikì véido; R22, MŽ29) tiesiogiai: Dievas kalbėjo su juosmi nuo veido į veidą brš. O Ponas kalbėjo su Moziešiumi nuog veido ing veidą, kaip antai vyras su savo prietelium kalba BB2Moz33,11. véidu (véidas) į véidą 1. vienas prieš kitą, iš labai arti: Jie aną šeštadienį, sako, buvo susitikę veidas į veidą KlK47,42(Šl). Mačiau Dievą veidu į veidą Skv1 Moz32,30. O broliai mūso šventiejai veidas ing veidą, akis ing akį mato sutvertojį savo brš. Išėjimas yra per šviesybę garbos, kuria palaimintieji danguj apšviesti Dievą veidu ing veidą regi SPI353. Idant … linksmintųs ižg regėjimo Dievo véidu ing véidą DP229. Tenai šventieji Dievą veidą veidan apžvalgo brš. 2. tiesiogiai: O Viešpats kalbėjosi su Moze veidas į veidą, kaip paprastai žmogus kalbasi su savo prieteliu Skv2Moz33,11. véidą (véidus NdŽ) statýti; N daryti grimasas. véidu pùlti iš pagarbos sukniubti: Išgirdęs tuos žodžius, Baba Abdala puolė veidu prieš kalifo sostą J.Balč. véidas ištį̃so BŽ88 apie didelę nuostabą: Brolių veidai ištįso, tartum jie pirmąkart būtų kažką baisų ir nepaprastą sutikę P.Cvir. žmogaũs veidẽlis Ktv bot. trispalvė našlaitė (Viola tricolor).

veidas sinonimai

veidas antonimai

veidas junginiai

  • jo/jos veidas apsiniaukė
  • Veidas (reikšmės), Veidas (žurnalas)
Ką reiškia žodis veidaspalvė? Visi terminai iš raidės V.