rūstis reikšmė
Kas yra rūstis? rū̃stis sm. (2) DŽ piktumas, rūstybė, rūstumas: Oi, kad tik neužtrauktų kokios nepalaimos ant jųdviejų su Petreliu tas tėvelio rūstis! V.Myk-Put. Mūs sielas niokoja baimė, siaubas, ir kvapą užgniaužia piktas rūstis V.Myk-Put. Jos veidas vėl prisipildė didelio skausmo ir rūsčio J.Paukš. O, o, mergos rū̃stis – vyro negausi! Krš. Tėvas rodė rūsčio galią S.Nėr. Galite visi išlieti savo rūstį E.Miež. Diena rūsčio ir teisimo A.Damb. Nurimsta sielvartas ir rūstis A.Vencl. Tuoj pat sušvelnėjęs veidas vėl apsiraugė rūsčiu J.Avyž. Akys tebedegė rūsčiu rš.