rūstumas reikšmė

Kas yra rūstumas? rūstùmas sm. (2) K, DŽ, rū́stumas (1) Dk; N 1. → rūstus 1: Rūstumè savo kažin ką padarytų Gršl. Ir nei joks rūstumas taip skaudus, kaip moteriškės rūstumas BbSir25,21. Rū́stumas Viešpaties smarkus DP99. Dievo rūstums nuosimaldė Mž444. Siautėt nuog rū́stumo ir smarkumo savo DP419. Ne rū́stumu, bat meile DP4. Kas mano bernužio jojo rūstumas! KlvD316. Sunkumas galvelės, rūstùmas širdelės JV686. ^ Ką išdirgimu pagadinsi, rūstumu nebepataisysi LTR(Km). 2. (balso) tembras: Trimitų skaistumas, garsumas ir rūstumas balso nesulyginamas yra nė su kokiais vario trūbais S.Dauk. 3. → rūstus 7: Poeto lyrinis herojusinteligentas, mąstantis žmogus, jaučiantis epochos rūstumą ir tragizmą rš.

rūstumas sinonimai

Ką reiškia žodis rūstuolis? Visi terminai iš raidės R.