rūstus reikšmė

Kas yra rūstus? rūstùs, -ì adj. (3) K, (4) Škn, rū́stus, -i (1) LKGI536(Snt), Dk 1. SD61, Q622,645, Lex110, CII980, H181, R, MŽ460, I, N piktas, žiaurus: Rū́sčią gavau anytėlę, nemalonusbernelis JV993. Tai labai šaunias mošeles radau, tai labai rūsčią anytą gavau StnD22. Oi gaspadinė ateina rūsti BM441. Rū́stus ir pavydus žmogus DP168. Ne ant amžių būki mumus rūstus Mž579. Dievą rūstų numaldė Mž245. Tai Perkūnas pakėlė savo rūstų balsą! V.Krėv. Jei tavo rūsti širdis keršto reikalauja, nubausk, o dar geriau, liepk nudėti mane V.Krėv. Kad tu ir baltas, kad ir raudonas, kad ir skaistūs veideliai, ale rūstì širdelė JV47. Rūsti širdelė džiovins galvelę LTR(Lzd). Trenk jį, rūstusai perkūne! V.Myk-Put. Nekeliauk su rūstumi vienas per lauką, nesa jis kraujo praliejimą nieku reg CII620. rū́sčiai adv. SD61, N: Rūsčiai subliovė briedis, net girios suskambėjo, ir griuvo ant akmenų V.Krėv. Teip rūsčiai atstato DP366. 2. šiurkštus, užgaulus: Ta mergičkė tokios rūsčiõs kalbos, kaip senas žmogus Mšk. Rūstūs žodeliai reiks girdėti NS1027. Ilsta ma[no] rankelės nuo sunkių darbelių, alpsta ma[no] širdelė nuo rūsčių žodelių LTR(Grv). Sulauksi, močiute, martelę, martelė tave nukaršys, martelės rūstūs žodeliai LTR(Lkč). ^ Girdėti – rūstus, matytidarbštus KrvP(Al). rūstù n.: Palydėjau bernaitėlį ko notoliausia, iškalbėjau jau žodelius ko norūsčiausia TDrIV2(Ck). rū́sčiai adv.: O kareivis pabudęs rūsčiai paklausė: „Ko nori, kad lendi in akis?“ BsPIII281. Vaikai rū́sčiai atsiliepia ir storais žodžiais prieš savus gimdytojus A.Baran. Tarė Jobas motėsp rūsčiai Mž436. 3. atšiaurus; rūškanas, nemalonus: Rūsčioji šiaurė saugojo savo paslaptį K.Bor. Nelinksmios dienos, taip tokios rū́sčios Vgr. Atėjo rūstus rudenėlis, karan šaukia mus jaunus bernužėlius d. Bet dar vasara toli, laukuose žiema rūsti K.Bor. Visa padangė rūsti, nuliūdusi, tartumi mergelė apsiverkusi Žem. Oras vėsesnis, rūstesni paliko visi pašaliai Žem. Rūsčios bangos, šaltos bangos, baltos putos sidabrinės K.Bor. Po padangės skliautus skraido vėjas rūstus V.Myk-Put. rū́sčiai adv.: Ne audra rūsčiai griaudė, ne giria gūdžiai ūžė, tai kalbėjo jauni berneliai V.Krėv. Sveika būk, Baltijos nerimstanti banga! Tu šiandien sutinki mane rūsčiai putota V.Myk-Put. 4. griežtas: Rūstì moralė, recenzija NdŽ. Rūsti Dievo ranka pakelta V.Krėv. rū́sčiai adv.: Dieve, kam mane taip rūsčiai nubaudei! B.Sruog. Uždrauskim jiems rūsčiai, idant daugiaus … nekalbėtų BtApD4,17. 5. I niūrus, suniuręs: Rūstùs žvilgsnis NdŽ. Jis rūstùs kaip debesys Dkš. Tas jos vyras tokio rūstaũs veido Jrb. Toks rū́stus veidelis, matyt, žinojo, kad mirs Snt. Šypsena buvo rūsti, kaip ir jo šalmas rš. rūstù n.: Kažkas didinga ir rūstu rš. rū́sčiai adv.: Rū́sčiai pažvelgti NdŽ. 6. Tvr liūdnas: Šį rudenėlį par rudenėlį rūstì mano širdelė JV275. Vai smūtna, liūdna, rūsti širdis mano JD1236. 7. sunkus, vargingas: Laikai buvo rūstūs. Vyko arši klasinė kova J.Balt. Rūstūs pogrindžio metai dar gyvi atminimuos rš.

rūstus sinonimai

Ką reiškia žodis rūstybė? Visi terminai iš raidės R.