rūstybė reikšmė
Kas yra rūstybė? rūstýbė sf. (1) DŽ, rūstỹbė (2) K, NdŽ, Jrb, rū́stybė (1) DP8,73,327; SD61, Q645, H181, R, I, N, M 1. pykčio, nepasitenkinimo jausmas, rūstumas: Ar gal laukiate, kad nauji dievai jus apgintų nuo Perkūno rūstybės? V.Krėv. Motinai neduodant, krito ant žemės, spardėsi, šaukė ir pamėlynavo iš rūstybės M.Valanč. Kasdieną rūstybė, kasdien neteisybė, kasdien patsai galvą graužia, o ramybės nėra [ištekėjus] BsO204. Užverda kraujas rūstybe Vaižg. Toji pana užsidegė rūstybe (ps.) Brt. Meška užsidegė rūstybe, suriko piktu balsu Tat. O tu, kunigaikšti, žodžiu ir darbu kiršini teisingą Dievo rūstybę V.Krėv. Iš kur ta anos piktybė, rūstýbė?! Krš. Kodėlei tavo rūstybė nor įkiršti (pakiršti) ant tavo žmonių BB2Moz32,11. Bei tada mano rūstybė pakirš, kaip aš jus kalaviju nužavinsiu BB2Moz22,24. Rūstybėsp kursta[u] SD75. Nepadės lobis dieno[je] rūstybės VlnE170. Pasmerkia rū́stybes, barnis, vaidus ir nopykantas DP178. Sergėkimės visokių kerštų, rū́stybių DP531. Tu esi ponas mielaširdingas ir maloningas, neveikus rūstybėsp MKr42. Tėvai, neingivadžiokiat rūstybėn sūnelių jūsų Mž35. Dažnu verksmu maldyk rū́stybę DP555. Aš siųsiu ugnį rūstybės savo MP81. Tuo sau visi ant teisios rūstybės tavo uždirbame MKr29. ^ Rūstybė galanda protą S.Dauk. Mergos rūstýbė trečiame mete pasipela Rdn. 2. liūdnumas: Kas aprašys tą rūstybę (nuliūdimą), kokia Žemaičiūse ir Lietuvo[je] toj verkamo[je] dieno[je] rados S.Dauk.