vasara reikšmė

Kas yra vasara? vãsara sf. (1) KlG2, KI545, J, Š, FrnW, KŽ, vasarà (3b) KBII88, KI361, K, BzBkXVII118, Jrk124, Jn, LsB305, Rtr, FrnW, Vn, Plšk; SD130 1. SD171, H, H207, R, R329, MŽ, MŽ441, Sut, N, M, L, ŠT234 šilčiausias metų laikas tarp pavasario ir rudens (birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiai): Pirma vasarà (vasaros pradžia) KI473. Ant vãsaros sekasi žiema KI74. Karštymetė, karštos vasaros dienos SD83. Vãsaros kaitra (karščiai) NdŽ. Ik vãsari Aru67(Lz). Vãsaros laikas – greitai aušta Pv. Dienõs daug vãsarą Dglš. Dabar gi birželio mėnesį taigi pati vãsara, galėjo būt karščiai, o matai, kaip šalta Č. Užeina vãsara, tai kad prižėlę, gražu Slm. Vãsarą išeini – šviesu, pareini – šviesu Žsl. Kiek te tos nakties būna vãsarą Kvr. Vãsarą ilga dienos JT263. Per visą šią vasarą prie mūsų tokio gražaus oro nebuvo Kel1879,167. Vãsarą nesti nei kiek nakties – diena ir diena Skp. Nebartina (gera) vãsara Rs. Graži vasarà Tlž. Graži vasarà, gaivus toks oras Šv. Lyja ir lyja per visą vãsarą LzŽ. Ir jis išvažiavo visą vasarą iš namų J.Jabl. Skilandį palik (laikyk) vasarai J.Jabl. Alksnių tvora tik vienai vasarai Ėr. O kab ledai užeina vãsarą, tada nėr nieko Sn. Vãsarą kad yr raudona saulė, karščiai užeis Sd. Vãsara praejo šalčiu, liūčia Ktk. Kap davė vãsarą lietai baisiausi, tai viskas supuvo Srj. Jei negriausti – ne vãsara Srj. Nebijojai, kad perkūnas vãsarą nuspirt? Kpr. Itai bit vãsarai (instr. sing.), ir labai būra bit nakčiai LKKII207(Zt). Vãsaros atostogos NdŽ. Vasaros rūbas LL76. Žmonys džiaugias ant vãsaros (sulaukę vasaros) Pgg. Vãsaros laike pavaikščioti linksmai y[ra] Šts. Vasarõ[je] [vaikai] eina visums pusiums kai vorai Grd. Teip ir eina vãsara po žiemos (bėga laikas) Bsg. Tuoj beigės vãsara, beigės liepa DrskŽ. Čia ruduo, čia vãsara – metai greit eina Žl. Jau vãsara in rudenį eina Brb. Man gal paskutinė vãsara Skp. Penkias šešias vãsaras ariau jaučiais Kb. Vãsara – kolei rugiai nenupjauti Ktk. Kad čia vãsarą ateitumbi, regėtumbi visokių kvietkų Aps. Vãsarą yra uogų, grybų, dar žuvį, jei nori, gali pasigaut Kpč. Pirmu saulės vãsarą liūbam kelties Yl. Munie reik atsikelti vãsaros laike trijos Krt. Jy pabuvo te visa vãsara Drsk. Visa vãsara nieko nepardavėm Pc. Mės su tais darbais užsiplūkę – net nematėm vãsaros Šmn. Par vãsarą darbuoties liuobam pri žemės visi Kl. Vãsarą liūb išeiti jau į kiemelį, o par žiemą jau lovelė[je] Sd. Par visą vãsarą trobo[je] nekūrino, tos šilimos nereikėjo Lnk. Vãsarą liūbu eiti an dienų, o žiemoms – austi Trk. Vasaros ganykla GTŽ. Arklius ganydavom par vãsarą jau par naktį Vgr. Jy (kiaunė) visada ateina rudenį arba žiemą, vãsarą tai jy neateina Plvn. Kas vãsara skerdžiam po paršuką DrskŽ. In vãsaros atsivedė karvę [iš duktės] – pieno tures nors sau Klt. Praraũ morkvas: ė tai pusė vãsaros – i kap siūliukai Švnč. Mėšlą rugiams vãsarą veždavom, liuob būs gerai rudinį Brs. An visos vãsaros turi miltų primalt – darbymetė Dg. Atvažiuos gaspadoriai, nusamdys mumis, par vãsarą iššlūžysam Klk. Ale vãsarą abrūsai labiau užsišluosto Slm. Vãsarą galiama basai būti Rs. Vãsarą į dirvas su naginėms liuob eis apsiavę Kl. Vãsarą visumet su skarelėms eisi Sd. Ilgi andarokai būdavo, milo, vãsarą drobiniai Kpr. Suplikina miltus, duoda atšalt, maišo vãsaros (vasarošilčiu) vandeniu, tris dienas rūgina [duoną] PnmŽ. Nuo pavasario visą vãsarą darbo lig dugno (daug) turėdavom Kvr. Kaime ir vãsaros nematai ažu šitų juodų darbų Mlt. Vãsarą mažiau žmonių bemiršta, daugiausiai miršta rudinį Plt. Ka vãsarą eisma basi, iškada batelių, priš pat bažnyčią apsiausma Lpl. Vãsarą ratais, žiemą ragutėm važinėja Pb. Visą vãsarą in sausos duonos prabuvau Dglš. Vãsarą gyvulys ir oru išliks gyvas Ūd. Pirma vãsaros buvo šiltos, o dabar jau nepamiegosi [klėtyje] Dgč. Seniau preidavo ant lauko [pomidorai] – šiltesnės gal vãsaros būdavo Kp. Nepuvo pamidorai – šiemet pamidorų vãsara Švnč. Kai tokios šiltos naktys ir miglos paryčiais, tai linų vasara M.Katil. Vėžliai, kai dykumose išdega augmenija, užmiega vasaros miegu rš. Anoj gražioj vãsaroj bitelės labai gerai medų rinko Kp. Vãsaro[je] but gera, kad ne tos musės Mžš. Vasarõ[je], šiltà kad yr, šarko nereik Šv. Vasarõ[je] parpietės buvo dvi valanda Vn. Kai, sako, žiema šalta, tai vãsara šilta, dabosme, kap bus Švnč. Jurgis lyja – bus pieninga vãsara Gg. Gandrai iš lizdo kiaušį meta – vasarà bloga būs Sg. Jei vasarą katė guli ant pievos – bus ilgai pagada LTR(VšR). Pirmądien Velykų neseka kopt ant pečiaus – kiaulės javus vasarą išknis LMD(Kb). Jegu su pašalu gegutė užkukuoja, šalta vãsara bus Šmn. Jei pempė sudeda savo kiaušinius ant kalnų, ant aukštumų, tai būva vasara lietinga LTR(Bd). Jei zuikelis nemeta vasaros rūbus, gana ilgai žiemos dar laukti bus prš. Siuntė muni anytelė žiemužės šieno, vasaros sniego StnD22. Saulužė ištirpino vasarõs ledaitį Sch8. Duok, Dievuli, saulėką, vėjelį, kad nušildyt vasaros ledelį (d.) Rod. Buvo žiema – bus vasara, atžels mano žali lapai (sako ievaras) LLDIII690(Mrk). Pasakojo, kad yra tokių vietų, kur amžina vasara KlbVII132. Kas viena vasara Lapinas ganė gyvulius V.Krėv. Praėjo vasara, pilna gėlių ir saulės B.Braz. Nepaspėjo vasara išaušti, žiūrėk – atslenka jau ir ruduo Žem. [Pušelės] ir vãsarą, ir žiemą kaip rūtos žaliuoja A.Baran. Lygiai taip prašoko mums su vãsara džiaugsmas K.Donel. Dvi dali miežių, o trečiąją rugių sumaišo, kurį mišinį vasarai grįžtant privaliu laiku sė[ja] S.Dauk. Kaip prašoksta vãsara, [pievos] žoles savas ir žiedus terioja, ir pati žemė nuoga liektis DP585. Pakolei žemė stovės, neliausis sėkla ir pjūmė, šaltis ir karštis, vasara ir žiema, diena ir naktis BB1Moz8,22. Kad pradest jo (figos medžio) šaka sprogt ir lapai leidžias, numanot, jog arti vasara yra Ch1Mt24,32. Vertėse drėgnumas mano ing sausimus vasaros Mž466. Pusė vasaros SD271. Visa vasarẽlė i akių neparodė Dglš. Daba pats vidurys vasariùkės eina Btg. Itus metus nata vasaráitė graži ir gera Lz. Ka šįmet ir vasarèlė šalta, nebuvo doros, tik kelios dienikės Vdk. Vot vasarẽlė – rugienosu [v]anduo plūduriuoja Švnč. Per visą vasarė̃lę stovi laukas [nesėtas] Vlk. Rugių laukai nubalo – prabėgs ir vasarėlė S.Nėr. Per vasarė̃lę tiek turim ižart Drsk. Vei vasarė̃lė jau pamaži prisiartina miela K.Donel. Ir užšalo ežers vasaraitėj RD3. Išauš šilta vasarelė, išgins broliai bėrus žirgus, lankys muno kapelį StnD27. Kad aš pavirsčiau raiba gegele, vasarùžės paukštele JV1003. Ei, griežlė, griežliukė mano, kur buvai šią vasariùkę? JD616. Vasaružė N. Vasaružė̃lė NdŽ. ^ Neažaugo to merga – gal sausa vãsara buvo? (juok.) Svn. Nedaryk sarmatos vãsarai (juokiamasi, kai kas per šiltai rengiasi vasarą) Ktk. Negąsdyk svieto vãsarą su pirštinėm Prn. Vasarą nedirbęs, žiemą kuo misi? S.Dauk. Viena kregždė dar ne vãsara NdŽ. Vasarą po vežimą, žiemą po saujelę išsinešioja M. Vãsarą koja pavarai, žiemą rankom paimi (tai, ko vasarą nevertini, žiemą brangu) Eiš. Ką vãsarą su koja, žiemą su burna Jrb. Vasarą su vartais, žiemą su snargliu užgaišti PrLXVII28. Vasara – talkoms, žiema – maldoms J.Jabl. Vasarą ir varlė velėtoja (skalbėja Zp, švari Bt) LTR(Prng). Vãsaros prakaitas žiemą šildo Slnt. Kap vãsarą pristorosi, tep žiemą turėsi Grv. Vasarą nedirbęs, žiemą nemisi Tlž. Vãsarą klausia, ką žiemą veikei Aln. Vãsara tinginių nemyli Sk. Nu ka draugai – ant vienos saulės vãsarą vystyklai džiūsta (apie neišskiriamus draugus) End. Žiemelė motynėlė, vasarėlė barnininkė J.Jabl. Vasara vaidvilkė I. Vasarėlė – motinėlė, o žiemelė – močekėlė LTs V197. Vasarą molis, žiemą brolis (krosnis) Gsč, Grz, Vb, Šk, Graž. Vasarą neveiza, o žiemą visi eina pri ano (krosnis) LTR(Mžk). Žiemą pilnas, vasarą tuščias (kluonas) LTR(Mrj). Kas žiemą žaliuoja, o vasarą ruduoja? (kerpės) LTR. Vãsarą su kailiniais, žiemą be kailinių (nuogas Nm, be kelnių LTR) (žirnis) JT454. Rudenį gimė, vasarą krito (rugiai) LTR(Užv). Vasarą suveža, žiemą išneša (dobilai) LTR(Rk). ║ ppr. gen. sing. Ser atostogos tuo metų laiku: Kur šiemet važiuosit vãsaros? J.Jabl. Ponai netrukus ir vãsaros, vasaroti išvažinės J.Jabl. ×2. (sl.) DP583, SD171, NdŽ, FrnW žmogaus amžius, metai: Kiekvienam krikščioni kurios norint vãsaros privalus est mokslas apie Viešpatį Dievą DK3. Kaip kas ateit arba priauga vãsarump išmintingump, tad jam negana vieno tikėjimo be gerų darbų DK72. O tuo būdu ir vaikus iž jaunų vasarų jaukintų pabažnystoj MP62. Jau turi vãsarų dabar daugesn, kurias … piktai perleidai DP555. Kadangi terp ligų kaip pašaukimu, teip vasaromis labai prideranti malženstva (vedybos) esti PK228. ║ kalendoriniai metai: Evangelija nedėlios antros po naujai vasarai MP67. Septynias dešimtis vasarų išgyvenęs, ir mano žmoną [imti]? V.Krėv. Jam (šuniui) jau trečia vãsara Dg. ║ tam tikras laikotarpis, metai: Perkelk nuog mūsų tas piktas gadynes, o vasaras vaisingas ir linksmas sugrąžink MKr42. 3. BzBkXVII118 pavasaris. 4. pietūs (apie pasaulio šalį, kryptį): Vãsaros šalys NdŽ. Strazdai žiemiuos, an vãsaros pasisuka Ginučiai Trgn. ◊ bóbų (atódairos BŽ235) vãsara (vasarà KII81) 1. I, KII81, LL74, DŽ, NdŽ, Dv, Mrj, Švnč, NmŽ, Skr, Erž giedros ir šiltos ankstyvojo rudens dienos: Greit prasidės bóbų vãsara – kasim bulbes Ėr. Bóbų vãsaros šiemet gal viena diena gal krikšterėjo Slm. Užstojo ramios, šiltos bobų vasaros dienos V.Myk-Put. 2. senatvė: Ką jūs čia! – užraudusi, tačiau patenkinta atsikalbinėdavo Monika. – Jau man bobų vasara. Senė, ir gana P.Cvir. 3. tokia gėlė: Bóbų vãsara yra žolynas – balti kvietkelukai, ir darželiuos augina Pls. čià žiemà, čià vãsara apie nepastovų, permainingą žmogų: Tai ka ji čià žiemà, čià vãsara Plv. ×miela (mylastyva SD151) vasara (l. miłościwe lato) SD180 bažn. atleidimo, dovanojimo, jubiliejiniai metai: Išpažįstasi pokim kunigo, priima švenčiausį sakramentą, apturi mylastyvą vasarą aba atleidimą visų nusidėjimų ir įgyja didę Dievo mylistą SPI369. neĩ žiẽmą, neĩ vãsarą nei šį, nei tą, niekus (kalba, nukalba): Nė patys nerazrinksit, plentija nei žiẽmą, nei vãsarą LKKXIII130(Grv). Supynė nei žiẽmą, nei vãsarą LKKXIII130(Grv). Eik tik neplepėjęs neĩ žiemõs, neĩ vãsaros Ad. vãsaros rytaĩ NdŽ, KŽ; LL283 šiaurės rytai: Vakar ir užvakar vasaros rytuose vėl patrankos smarkiai urzgė Pt. vãsaros rytỹs; Ser šiaurrytinis vėjas. vãsaros vakaraĩ KŽ 1. Pt šiaurės vakarai, šiaurvakariai: Vãsaros vakarų̃ horizontas NdŽ. Griužo ratai – tos [žvaigždės] yra aukščiau vasaros vakaruose DS162(Rs). 2. pietvakariai: Šis kaimas yra į vãsaros vãkarus nuo Butrimonių Btrm. žiẽmą vãsarą Jn, DŽ, Srj, Kv, Žr; žiemà vãsara visą laiką, nuolat: Ans žiẽmą vãsarą buvo ant ežerais (žuvis vis gaudė) Plt. Penktą valandą keldavom žiẽmą vãsarą Lš. Žiẽmą vãsarą anas prie galvijais dirba Ob. Eržilą žiemą vãsarą gurbe turėdavo Imb. Kaimynas prie gyvuolių žiemà vãsara kruta Dglš. Kas žaliavo žiemą vasarėlę? J.Jabl. O ieva, ievele! žaliasis medeli! kodel nežaliuoji žiemą vasarelę? StnD3.

vasara sinonimai

vasara junginiai

• Bobų vasara, Branduolinė vasara