drėgnumas reikšmė
Kas yra drėgnumas? drėgnùmas sm. (2) K, drė•gnumas (1) 1. SD399, R139 → drėgnas: Medinis namas, tai iš kur tas drėgnùmas? Kt. Iš žemės drėgnùmas eina Gs. Jau žemei užtenka drėgnùmo, kad tik būtų šilta Dkš. Drėgnùmas tum pievų, šieno nėr kaip išdžiovinti, vis toks vilkšnas Plt. Tokiam drėgnumè negulėk ant žemės, da sutrauks Ds. Gal nuo drėgnùmo kokio žirklės surūdijo Plš. Upeliai rūkus leidžia lyg dūmus, drėgnumù vilgia pievas ir krūmus BM432. Jūsų auliai tur stovėti visados ant didžiai sausos vietos, nesgi šlapumas bei drėgnumas bičių smertis yra S.Dauk. Vertėsi drėgnumas mano ing sausimus vasaros Mž466. [Sėkla] ant uolos ... neturi drė•gnumo DP99. | Miršta kas ant kūno del ligos didžios, kuri pripuola del nesandaros drėgnumų (humorum) keturių: karščio, šalčio, sausybės, šlapybės SPII121. 2. sultys, syvai: O gardumas jo buvo kaipo gardumas geriausio drėgnumo alyvos Ch4Moz11,8. Vyno stipro girklo negers, nei gers kokio drėgnumo uogų Ch4Moz6,3. Pradeginta kūno vieta dėl drėgnumo ižtekinimo SD87. Drėgnumo gaunu, sprogstu R298.