žolynas reikšmė
Kas yra žolynas? žolýnas sm. (1) K, Rtr, Š, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, LKAI188(Kin, Šlv, Všk, Pbr, Krč, Pnm, Sdk, Vdšk), Vžns, (3) KŽ, DūnŽ, LKAI188(Rk, Ob, Sv, Brsl, Šč), Blnk, žolỹnas (4) DrskŽ, Vdn, Dgl, žõlynas (1) LKAI188(Plvn, Ign), Pun 1. bet koks žolinis (augantis ar skintas) augalas: Einu parausu žolynáičių, tu pasėdėk Mrc. Suaugo žolynaĩ kap miškas Dglš. Miške tokie žolynaĩ kap bruknienojai Dgp. Anas girioje rado žolyną, augmenį tokį, tokį didelį LMD. Šlyna dažnai turi savyje tūlas dalis žolynų ir gyvuolių A1884,129. Aš maža proto an žolýno žusimdau (mažai žoles tepažįstu) Pls. Kunodosna kraunam kruopą žolynùkų: krapo, cibulio, česnako ZtŽ. Prie seniausių mūsų [darželio] gėlių tenka skirti įvairiausius žydinčius laukų žolynus, kurie taip pat dažnai būdavo vartojami ir vaistams LEIV340. Nusikirtau dobilėlį, žalios girios žolynė̃lį DrskD133. Susikalbėjo du žolynėliai: žalia nendrelė su dobilėliu (d.) Vrn. Apyneli žaliasiai, žolyneli gražusiai, tu daržely žaliavai, aš mergele mergavau (d.) Ad. Ore kvapai radastų, laukinių žolynų rš. Žolynų̃ yr daug, katruos mės nešaukiam (nevadinam) – žolė ir žolė Dgp. Tęnaja [arbata] su visokiais žolynaĩs [sutaisyta] Mrc. Bitėm sėjo do žolýnus visokius, apie mus viržių buvo Klt. Gyvulį veda, tai parūko švęstais žolynaĩs Jž. Nėr jau žolynų̃, gi išnaikino pievas Dg. Tu nueikie žalion girion, prisiraukie žolynėlių LTR(Mrc). Visos keliūtės apsodintos žolynaĩs Dglš. Kiek tai buvo žolynų̃, gražumų vandenysa Kpč. Kur pirma vėjas nešė smėlynus, dabar visokius matom žolýnus BM430. Žolyneliai tie, ale žodeliai ne tie Prng. Mažos mano dovanėlės, ne rūtelių vainikėlis, žalios girios žolynė̃lis (d.) Smn. Tabakas priklauso prie apsvaiginančių žolynų prš. Kaip pamačlyvas marių žolynė̃lis, taip aš būsiu tau mielas bernelis LMD(An). ^ Ant visų žolynų bitelė leidžias, bet ne iš visų (nuo visų LTR(Pšl)) medų ima LTR. 2. Blnk, Grnk, Kbr gėlė: Dabar kvietkai, o labai senai tai žolynaĩ sakė Pnd. Až visus man žolyneliùs gražesnė jurginė Aps. Tu, jurginai, žolynáiti, visų kvietkų karalaiti (d.) Slk. Kokis tę žolýnas – šuniaramunis Rod. Žolynẽlis gražus, ale nežinau, kap jo vardas Ml. Žolynėliùs mergaitės barstė Dg. Pasišlavėm gryčią, išsibarstėm žolynaĩs JT365. Kapeliai gražiai aprėdyti, žolýnais ir medžiais dailiai apkaišyti (d.) Mšk. Žolynų̃ pasodina visokių – nasturkų, medatkų Kp. Gražių žolynų̃ ažsiauginus Sug. Pasėjau aguoną, geltoną žolýną (d.) ZtŽ. Padarė moteres gražią tvorelę, žolynaĩs apsodino Vlk. Prie gryčiai reikia žolynaĩ pasodint Dkk. Šitiej žolynaĩ reikia giliai sodyt Drsk. Adelia, būdavo, nei žolyniùko pasisodins, nieko Dglš. Nebenueinu pati, būč pasodinus kokį žolynė̃lį Rk. Pats žolynų̃ žydėjimas Vžns. Jaunoja (nuotaka) labai gražiai atrodė, visa žolynuõs Rš. Visus žolýnus žąsiokai išznaibė Lel. Kad aš šitą žolýną turėčia – až vyro neičia Kzt. Grėblį padėdavau daržely, tarpu žolynų̃: mislijau, aš pasilsiu, ir grėblys mano kad pasilsėt Ant. Prisisėjus žolynė̃lių, lauk, mergele, svotų (d.) Mrc. An motulės kapo žolelė neaugo, žolynai nedygo LTR(Mrc). Sesule mano, viešnele mano, kur tu skynei žolynelius, kur tu pynei vainikelį (d.) Ad. Ejau par darželį, skyniau tris žolynus: skyniau rūtą, skyniau mėtą, gailią dilgėlėlę KrvD237. Pins sesulei vainikėlį dvejų trejų žolynėlių (d.) Prl. Po jų kojelėm žolynė̃liai vyto, o mūsų brolukai kap lapeliai krito DrskD210. Tikra motulė – tai žolynėlis, o netikroja – tai eršketėlis LTR(Kp). | prk.: Dėkui, žolyniùk (brangusis) Dkšt. ^ Moteris kap žolýnas Dglš. Vaikelis labai gražus ir patogus, augo kaip radasto žolynėlis Tat. ║ kambarinė gėlė: Žolynų̃ tai pas ją kožni metai pilna palangė Vdš. Žolýną tokį turėjau, tai prieš lietų lapai šlapi ir laša Jdp. Teip padėtas žolynas lango nepapuoš Vaižg. Per ilgą laiką suvysta žolynaĩ Gdr. Piliu [v]andenio, reikia gi žolýnus pagirdyt Užp. Jeraminas – senas žõlynas Šmn. 3. Sut, Kos59 piktžolė: Žolynai SD113. Nė vieno žolýno nėra – vienas vienan [linai] Btrm. Bulbienon jokio žolýno nėra! Lp. Žemę atsiėmė – apleista, žolýnai ižaugę su žmogum Brš. Rugiuos kokis žolyniùkas bus Nmč. Tu mano sesytėle, sesyte lelijėle, tu neapleiskie žalią rūtelę visokiais žolynė̃liais Niem4. Rūteles sėjo, nenuravėjo, žolynužiais apleido LTR(Grš). Ant močiutės kapo rūtelės nedygo, tiktai žolynėlis LTR(Grv). Ant jos kapelio žėlė žolynė̃liai, ant tų žolynė̃lių žiba rasužėlė JD745. 4. ppr. pl. vaistažolė: Vaikščioja po laukus, po medžius, ieško žolynų̃ Eiš. Surinkdinėja visokius žõlynus Pls. Ant švento Jono eidavom žolýnų Gdr. Čia žolynaĩ augo, vakar tik ižlupiau visa Rtn. Visi kvietkai – tai vis žolynaĩ, ale nežinai nuo ko; geri žolynaĩ – čiobrai Btrm. Žolynẽliais reikia gydyties, o ne tabletėm Švnč. O anas jai dav[ė] tokių žõlynų, kab jaip nebūtų daugest vaikų ZtR64. Kame koks žolýnas vien vaistams Plt. Buvo ligonių, ką nuog žolynų̃ pasveiksta Pls. Nuog rožės yra tokių žolynų̃ Žrm. I žmones buvo sveikūs: visoki tęnai žolynẽliai pakliuvo, visokios liekarstvos, a dabar – čystas grūdelis Aps. Žolynų̃ kitos rinko ir davinė[jo]: pagijai – pagijai, o ne – ir mirk Azr. Ėgi nuo žolynų̃ kap ranka [skausmą] ataėmė (pasveiko) Rš. ║ vaistažolių nuoviras: Dabar sveika jau, nei ropelių valgo, nei žolynų̃ verda Klt. Sirgo, visokių žolynų̃ gėrė – išsigydė, kap arklys sveikas Drsk. Žolynukùs verda bernaičiu boba [i](senelė)