žolinis reikšmė

Kas yra žolinis? žolìnis, -ė adj. (2) K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, žõlinis (1) Ėr; Sut, N, M, LL322 1. iš žolių padarytas, sudarytas: Kepurės, krabkelės, kepaliušai žolìniai, t. y. iš žolių nupinti J. Medinio silko (medvilnės) buvo žoliniai sijonai Šts. Žolìnis vainikas KI562. Žolìniai darylai BŽ564. Žolìnės virvės stipresnės Slm. Žolinis gultas sugavo jo kūną ir migdė rš. Žolinė danga BTŽ501. Jie (gyvuliai) kasdien valomi žoliniais šepečiais arba šiaudų gniūžtėmis rš. Buvo daromos drožlinės, žolinės ir popierinės [Vilniaus verbos] LTEXII269. ║ su žolėmis pagamintas: Žolìnę duoną kepėm, su žolėm LzŽ. Mes geriam daugiáu[sia] žolìnę tiją (arbatą) – sveikesnė Rg. Žolìnis kėžas KI710. Žolìnių vaistų geriu ir nepadeda Dv. Badavo Cibire (Sibire): iš žolių, pusiau žolìnę tinžančią duoną kepė Krš. Žmonės pas jį (šundaktarį) bėga kaip į bažnyčią ir neša tai vilnų kelius svarus, tai linų grįžtes, tai piningais jam užmoka už jo žolines gydyklas A1883,283. Jis pavaišino mane žoliniais kaldūnais, suvyniotais į jaunus vynuogių lapus Šlč. 2. BTŽ65,414, DŽ1 nesumedėjęs, toks kaip žolė: Žolinis šeivamedis rš. Labai didis ir drūtas užauga [garstyčių grūdelis], didžiausias tarp visų žolinių daiktų Ns1832,8. Miškui retėjant, dirvožemio paviršiuje įsivyrauja žolinė augalija rš. Dagio lapai švelnūs, žoliniai, apačioj vilnoti rš. Stiebas sprindinykas, žolinis, stačias P. 3. LTEVII69 žole mintantis: Žolinės blakės (Miridae) rš. Arkliai, karvės, ožkos, avys – žoliniai, žolėdžiai gyvuliai rš. 4. skirtas žolėms: O tas yr paprastas maišas, žolìnis maišas Kl. 5. gausus žolės: Jau apkarto žmonimi žolìniai metai, kap žmonys nuog žolių kojų netęso Rod.