vainikas reikšmė

Kas yra vainikas? vainìkas sm. (2) KBII60 1. R, MŽ, SD1194, SD14,395, Sut, N, K, M, J, L, LL276,277, Rtr, DŽ, KŽ, Eiš, Imb gėlių ar kitokių žolynų pynė (ppr. apskrita): Vainikas iž lapų medžio lauro SD16. Nupynėm vainìką iš ąžuolo lapų Rš. Iž darželių pina vainikùs DrskŽ. Vainikùs pina iš pataisų JnšM. Aš buvau nuogniai mėgėjė vainìkų pinti Žlb. Jam tik vainìką ir vytie, kap gražiai daro LKKXIII137(Grv). Esu nešusi vainikùs ir aš par pintuves Jdr. Kai vainìką nupina, visus gi, kaimo jaunimą, sodina ažustalėn Švnč. Iš vakaro nupina vainìką, patylom atneša [varduvininkui] Sdb. Vainìką kabindavo ant durų išvakarės [vardinių], baisu kokį vainìką, didžiausią Kp. O liuob vainìką atneš, an durių apsuks – ir vardo diena Rdn. Duris visas, langus apipindavo su vainìkais visur Vgr. Kokios gegužinės buvo: apipinam vainìkais aikštę, bernai išvoluoja, kad būt lygu, nei kurmiarausio Šmn. Šventas Jonas kai ateina, tada pinam vainikùs Aln. Švento Jono rytą, saulei tekant, reikia du rūtų vainikėliu leist į upę; jei vainikėliai beplaukdami susieis, tai tais metais vesi (tekėsi) (priet.) Pn. [Per Sekmines] karves vainìkais apipindavom, duris berželiais apstatydavom Ob. Karvėms tums uždeda tokiuos vainikùs iš beržų šakų LKT183(Prnv). Kai Sekminėse, tai vainikùs an ragų pakabina Aps. Katra duola [karvė] – ant kaklo vainìką [uždeda] Sk. Liuob karves apvainikuos, su vainìkais apkraus, ta liuob norės, ka jau sūrį duotų kerdžiams Krt. Devintinė[je] vainikeliu švęstu smilko vaikus nuo išgąsčių LMD(Sln). Kap beigi rugius [pjauti], nupini vainìką – turi gaspadorius išsipirkt DrskŽ. Vainìką iš varpų nupenam, lazą iš rugių padarydavom Skdv. Tai vainìką nupina iž rugių [pjovėjos] ir pareina giedodamos Dg. Parneša dainiuodamys vainìką gėlių Krt. Varpų suriša vainìką, tus, kas parneša, laisto Kpč. Pindavom vainìką, uždėdavom šeiminykei, ka duotų pabaigtuves Šln. Baravedė dagi pasidabino rūtų vainikėliù ir sėdėjo kaip rožė krikštasuolė[je] Skrb. [Rugių] vainìkas pasilikdavo ligi kūlimo Dbg. Tą vainìką neša švęstie, paskui sėja iš to vainìko rugius Aps. [Darydamas alų] vainikė̃lį padarai, kad neužgultų ant skylės, iš rugienių šiaudų, uždengi kubile Pšš. Ruginių šiaudų vainiką dėjo į kubilą, kad sukošant tirštimo kiaurai neišleistų Šts. Kubilėlis apraitytas mirtelių vainikù buvo Žg. Su buvusiu medžio totemo kultu siejamas paprotys iškelti ant pastatytos trobos stogo pabaigtuvių vainiką iš eglės šakų (žiemą), beržo ar ąžuolo lapų (vasarą) rš. Kap baigia rumbyt pirkią, iškelia vainìką LzŽ. Grebėstai jau uždėti, i vainìkas stovi Klt. Jie ir lig rudenio iki vainìko neprieis Všk. Visą kapą vainìkais nudėjo Krs. Apkrovė tais vainìkais, apimetė: nei to kapo bežymu, bet… Slm. Tei puikiai kavojo – kunigų kunigai, vainìkų vainìkai, vainikė̃liai [p]Skr.

vainikas sinonimai

vainikas antonimai

vainikas junginiai

  • Pietų Vainikas, Šiaurės Vainikas
Ką reiškia žodis vainikauti? Visi terminai iš raidės V.