siaubas reikšmė
Kas yra siaubas? siaũbas sm. (4) Rtr 1. DŽ didelis išgąstis, baimė, pasibaisėjimas, klaikas: Siaubas manę paėmė Skp. Praėjus pirmajam siaubui ir bailei, žmonės susirinko apžiūrėtų savo gimtojo miesto rš. Siaubas sukaustė man kojas J.Balč. Jos akys atrodo kupinos siaubo I.Simon. Siaubo pagautos kitos ligonės klausėsi žmogaus kovos su mirtimi rš. 2. kas kelia didelį išgąstį, baimę, pasibaisėjimą: Kad tik nebūtų karo, ir mes nematytume tokių siaubų̃, kokius matėm Dkš. Liūtas gazelei siaubas, o liūtui tik liūtas J.Avyž. Jo siaubas buvo senelių namai rš. 3. neramumas, nusiminimas: Siaubo paimtas (piktosios dvasios apsėstas) Ds. Siaubo paimtas nusižudė Tr. Juoda tamsa mano dienas užgriuvo, o siaubas sudrumstė naktų ramybę J.Gruš. ^ Lyg siaubo paimtas Tsk. Aš pati nežinau, kas yr: šiandiej pardien kai siaũbo paimta (kaip pakvaišusi) Sdk. Kad tau siaũbas paimtų! Ds. Kad taũ kur siaũbas! Ds. 4. kas siaubia, niokoja, naikina: Žmogus, patekęs į žvėrišką aplinką, išsilaikymo instinkto spiriamas, nė pats nepajunta, kaip įsitraukia į žvėriškumo siaubą B.Sruog. Kai ugnies siaubas ėmė tilti, bumbtelėjo iš miestuko pirmas vokiečių pabūklas rš. Gamtos siaubas maras siautėja giriose J.Jabl. 5. viesulas, vėtra: Baisus siaũbas užėjo Ds. Vėjo siaũbas BŽ619. 6. scom. Q33 išdykėlis, pasileidėlis. ◊ kaĩp siaubù staiga (nutrenkė, parmušė): Nutrenkė kaĩp siaubù Ds.