pabūklas reikšmė
Kas yra pabūklas? pabū̃klas sm. (2) J.Jabl, pabū́klas (1) 1. R194, Kv, Grd padargas, padarynė, įrankis, prietaisas: Susidėjo visus savo pabū́klus ir išejo Slnt. Su tokiais pabū̃klais neką padarysi Krkl. Menkas tebus amatininkas be gerų pabū̃klų NdŽ. Turime ir gaidas, ir pabūklus – pasakyk tiktai, kaip mums atsisėsti? Blv. Senovės muzikos pabūklas I. Pabūklas tolimo regėjimo I. Kariniai pabū̃klai yra stambūs ginklai FT. Pabūklai keliami B. Tuojaus atsiradusiu du liekoriu su savo pabūklais TP1880,51. ║ suardyto daikto sudedamoji dalis: Sulūžusių ratų bėr pabūklai, pačių ratų nebėr Varn. Visus pabūklùs girnų išrinko Krš. 2. BŽ33 kar. patranka. 3. priemonė, būdas: Toksai geriausias spasabas, arba pabūklas, ant nusikratymo pageidimo brš. 4. vaiduoklis: Iš tiesos nežinojo nė tiek, ar ji gyva, arba, rasi, koks pabū̃klas jam pasirodęs Jrk112.