baimė reikšmė
Kas yra baimė? báimė sf. (1) 1. SD17, BB2Moz20,20 neramumo jausmas, gresiant pavojui, nelaimei ir pan., bijojimasis: Piktas žmogus visiem báimė Grž. Báimė apėmė, išgirdus šaudant Gs. Iš báimės ir lauk išeit negali Gs. Visokių báimių buvo par tuos karus Ėr. Kai pagalvoju dabar, tai buvo tik tuščia báimė Šn. Aš báimės nenešu, manęs nepabaidys Šts. Báimė man pašoko, kad aš spyriau (ėjau) par pušyną! Lnk. Širdis leka pro kaklą – toki man báimė Dr. Aš dėl tavęs didžioj báimėje buvau KI1. Kaip vyrai be baimės mes stokim į kovą Mair. Ar gal parvežti vaistus? – Be báimės (nebijok, parvešiu)! Nt. Jie negalėjo bėginėt nei slapytis drin báimės po akim žydų DP250. Gal tu neturi Dievo báimės, kad čia ganai? Ds. Dievo baimėje gyvenkime DP524. ^ Báimė su meile nevaikščio[ja] drauge Pln. Báimė turi plačias akis Sim. Baimė apėmė kaip moteriškę, kūdikį gimdančią B. Iš báimės ir pasturgalis marškinius grobsto VP19. Su baime maža laimė LTR(Jnš). Kas nu baimės bėga, tas į duobę įpula S.Dauk. ║ nusistebėjimuose, sušukimuose (tik nom.): Baimė, kaip mėgstu klausyt skaitant knygas! Lp. Báimė, kap tie javai gražūs! Gs. Kiek žmonių privirto į trobą, baimės! Krš. Tu pamatytum, kiek jie laiko gyvulių, kad báimė (labai daug)! Žvr. Báimė Dievo, kas buvo per muštynės! Brt. 2. baidyklė, šmėkla: Pasakė, kad tokią baimę matęs Šš. Netoli jau gaidžiai – kaip pradės visokios baimės jam rodytis BsMtI77. 3. daugybė: Pajūrio miškuose gyveno baimė cigonų M.Valanč. Tamsta žinai gyvą báimę pasakų Lnkv. Tokių atsitikimų báimė Klk. Privertė šieno báimes Bt. Báimės žmonių buvo Kal. Visokių žvėrių ir paukščių baimės buvo BsPII116.
baimė junginiai
- aukščio baimė, keliantis baimę, pagarbi baimė, scenos baimė, sukelti baimę, uždarų patalpų baimė
- Apeliavimas į baimę