išlieti reikšmė
Kas yra išlieti? 1 išlíeti, -ja (ìšleja), -jo tr. 1. SD324, K, Trkn išpilti iš ko, ant ko: Išlíek taukus iš indo J. O kaip išdarinėjo tą žuvytę, tai toj tuos žvynus išliejo laukan BsPIV153. Kam išlėjai rašalą? Blnk. Lietus išlíeja iš debesų visą vandenį J. Tada semk imk vandinio iš upės ir išliek ant sausos žemės BB2Moz4,9. | prk.: Dainos tiesiog iš širdies išlietos ant popieros V.Kudir. | refl.: Benzinas gali išsilieti ir padidinti gaisrą rš. | prk.: Kole par jį daklausi, tai i ūtarka išsilíeja (užmiršti, nebesuvoki ką sakyti) Ml. ^ Truks puodynė – vanduo išsiliẽs (baigsis kantrybė) Rmš. 2. DP233 prk. gausiai suteikti: Ant mūsų išlieja dovanas savo Tat. Išliek ant mūsų loską tavo MKr21. 3. daryti, leisti, kad išbėgtų, ištekėtų, išvarvėtų: Teišleja akys ašarelę P. Ten išliečiau ašarėles kaip sraują upelę (d.) Užp. Šlakus kruvino prakaito … išliejo DP153. Kraujus savus išliejai PK130. | refl.: Kaip lyte (= liete) išsilíeja kraujas J. 4. palaistyti, sudrėkinti: Stubos gerai neišliejai – dulkės kyla [šluojant] Skr. 5. prk. išsakyti, išdėstyti, išreikšti: Išliejo jam ir visus savo vargus ir priespaudas A.Vien. Pasirengiau išlieti prieš garlaivio kapitoną tuos jausmus V.Kudir. | refl.: Sunkumas krūtinę slėgė, ir norėjosi savo sūnui išsilieti J.Paukš. 6. refl. išeiti iš krantų, patvinti: Ižsileja upė SD324. Išsiliejo upės, patvino upeliai, pelkės virto ežerais A.Vien. Lėvuo negilus – pavasarį išsilíeja plačiai Ps. | prk.: Lyg pavasarinis srautas išsiliejusi maskviečių jūra daugiau kaip dvi valandas žygiavo Raudonąja aikšte, sveikindama kosmoso nugalėtoją sp. 7. refl. prk. išaugti, pereiti į ką: Jų ginčas perėjo į rietenas, gresiančias išsilieti į atvirą nesantaiką rš. Jo užuojauta išsiliejo į grynai praktiškus samprotavimus P.Cvir. ║ pasireikšti kuo: Nacionalinė priespauda veikė visu smarkumu, neretai išsiliedama pogromais ir skerdynėmis rš. 8. refl. SD321 paplisti, pasklisti: Mokytojo darbas turi plačiai išsilieti už mokyklos sienų sp. Skambėk, daina, plačiai tu išsilieki, banguok laukais, netylanti daina V.Mozūr. Tarp žemaičių vis atgijo garbė tėvų ir liežuvis; meilė tarp jų išsiliejo, prasidžiugo ir lietuvis S.Stan. Aušra neišplieskia gaisru: ji išsilieja ramiu rausvumu rš. 9. išpilti šašais, spuogais: Pašalau, ir išlíejo galvą Ds. Visą galvą išliejo, net kepure negalima užsidėtie Ad. Kad išlė́jo galvelę tai mergytei Kp. Visa galvelė išlieta OG90. 10. išmušti, išplakti: Tie vaikai užaugo, jam išlíejo nugarą i išvijo Lnkv. ◊ ãpmaudą (nar̃są, pagíežą, pãpykį, pỹktį, piktùmą, tul̃žį) išlíeti labai supykus išsibarti, išsiplūsti ar kaip kitaip palengvinti sau širdį: Jis atėjo pas adjutantą išlieti savo apmaudo ir nepasitenkinimo rš. Togidėl ant mūsų išliejai narsą tavo brš. Nors išliejo pagiežą ant Liudo, bet nepasidarė lengviau J.Avyž. Išlieju papykį R48. Žmogelis tol jį plūkė, kol išliejo visą savo pyktį J.Balč. Protingas yra tas, kurs savo pykčio neišlieja kitiems rš. Negalėjo savo piktumą ant jo išlieti BsPI62. Jis išliejo ant manęs visą tulžį Jrb. ãšarų išlíeti 1. prisiverkti: Daug daug kaimo moterėlės, palydėdamos į karą savo maitintojus, ašarų išliejo A.Vien. 2. privirkdyti: Kiek tu savo motinai ašarų išliejai J.Balč. prãkaito išlíeti privargti (dirbant): Daug prakaito išlies, kol tokį šmotą rugių nupjaus Jnš. šìrdį išlíeti nuoširdžiai visą išsipasakoti: Kad galėtų kam nors savo širdį išlieti, kuri jau perdaug listina! I.Simon. \ lieti; antlieti; aplieti; atlieti; įlieti; išlieti; nulieti; palieti; perlieti; pielieti; pralieti; prilieti; sulieti; užlieti
2 išliẽti, -ja (ìšleja), -jo (ìšliejo) tr. išglieti, išglaistyti; iškloti, išlipyti: Tarpsienis buvo išlietas cementu A.Vien. Tais akminais [turi] išmūryt šalis šulnies, o dugną išliek marmuru BsPII77. \ lieti; aplieti; atlieti; įlieti; išlieti; nulieti; palieti; perlieti; prilieti; sulieti; užlieti
išlieti junginiai
- išlieti pyktį ant, išlieti širdį