patvinti reikšmė
Kas yra patvinti? 1 patvìnti intr. I, Rtr, NdŽ, KŽ; H171, LL275 1. R, MŽ, Sut, N, KI70, Š, DŽ, Krž, Pln, Jrb, Dkš, Ps, Tvr pakilti, padaugėti vandeniui, paplūsti: Upė patvysta R38, MŽ51. Tviska vanduo, kad patvino pelkės J. Upė patvìnusi K. Grýva buvo didžiausia, patvìndavo lig beržyno Krš. Visa upė patvìnus, jau išplėšė ledą Klt. Kai patvýsta – nepervažiuosi Šešupę Gs. Užleja, patvỹna čia Žv. Buvo ir šį pavasarį ištraukę į Lietuvą, bet neperbrido Nemuno, jis buvo labai patvinęs A.Janul. Patviñs gilus [v]andenėlis, nuskęs marių tiltelis (d.) JT350. Upė buvo čia dvi pėdi aukščiaus patvinusi Kel1856,212. Visos upės inteka mariosna, o tečiau marios nepatvysta, aba nekeliasi SPI270. Ir patvino vandeniai, ir pasidaugino labai and žemės Ch1Moz7,18. Ir vandiniai paputo (paraštėje patvino) ir pakėlė skrynią BB1Moz7,17. | Venos smarkiai patvinusios ir išsiplėtusios P.Aviž. | Vandeniui atverdant žmonės daboja, ant kokio katilo šono puta patvysta Ns1857,5. | prk.: Tada patvinus buvo visokia piktybė SPI130. Teisybė ir šventybė patvins kaip vandenio tvanai SPI344. patvìnusiai adv.: Į atlaidus negalėjo benueiti žmonys, buvo visur patvìnusiai Vvr. 2. R124, MŽ163, Brs, Vkš, Rt apibėgti vandeniu, pasidaryti apsemtam, telkšoti: Pelkė – patvìnusi šlapia pieva Rg. Laukai patvino, pievos tapė apneštos A1884,380. Patvìnsta kokiai dienai, kitai, ale vėl jau greit nueina [vanduo] Sb. Aukštesniai kalnukai nepatvỹna Rmč. Patvinstančiose pievose būna geriausis šienas Šts. Rudiniais i pavasariais visos lankos patvìnsta Pln. Iš rudenio pievos patvino vandeniu Tvr. Pirkia patvìnus visa buvo, matai, lašėjo Klt. O bulvės patvìnusios buvo Sg. | Keliai purvais patvinę, laukai tušti ir pilki Pč. | prk.: Lietuva va patvìno arielka Krns. Padaryk teip, ūkininke, … pienu patvinsi (daug jo turėsi) TS1900,2-3. Ji pasakė man vieną žodį – ir širdis vėl patvino džiaugsmu V.Myk-Put. Gyvenimas ant žemės būtų vargais patvinęs I. 3. gausiai tekant apsipilti, apsilieti, skendėti: Onytės akys patvino ašaromis LzP. Krauju koja patvìno, baisu Krš. Guli kareivėlis kraujuose patvinęs, stovi juodbėrėlis šaly nusiminęs LTR(Pnm, Mrj). ║ būti apgaubtam, aptrauktam: Žemė dabar garavo debesimis, patvino rūku visa J.Balt. Dangus ir žemė dūmais patvino LTR(Rm). 4. prk. daug prisirinkti, susitelkti: Kad patvìno žmonių iš bažnyčios, net praeit nebegalima Sv. Dabar miestai, keliai patvinę mašinų Alz. \ tvinti; anttvinti; aptvinti; atitvinti; įtvinti; ištvinti; nutvinti; patvinti; pertvinti; pratvinti; pritvinti; sutvinti; užtvinti