šventybė reikšmė

Kas yra šventybė? šventýbė sf. (1) Š, KŽ, DŽ1, šventỹbė (2) K, Rtr, NdŽ, KŽ; J 1. SD1177, SD358, H, H183, R196, MŽ261, N, K, Sut, L, Bgs, Prk bažn. didelis Dievu tikėjimas, sekimas, šventumas: Seniuko šventýbė – aliai dienelę bažnyčio[je] i bažnyčio[je] Krs. Jo šventybė jį negelbės, nei visi darbai jam padės Mž133. Su šventybe ir teisybe po jo akimis Mž543. Ir apsivilkiat nauju žmogumi, kursai pagal Dievą sutvertas yra tikro[je] teisybė[je] ir šventybė[je] VlnE117. Kristus mumus Dievo darytas yra, jeib šventybė, teisybė, išmintis ir išgelbėjimas mūsų BPII269. Šventybėj ir teisybėj gyventumbim PK31. Turime laikytis neįžagtais ir šventýbėje DP553. Pagal Dievą sutvertas yra ant teisybės ir šventybės tikros MP163. Inejęs esti ing šventybę ir amžinąjį atpirkimą atradęs MT3. Apaštalai ir kiti didžios šventybės Dievo tarnai SPI5. Nesme nes pašaukti ant bjaurybės, bet ant šventybės SE166. Karūną šventybės uždėsi and kepurės Ch2Moz29,6. Pakajaus sekiokit (ieškokite) su visais ir šventybės, be kurios niekas neregės Dievo Ch1PvŽ12,14. Juk ir pirmas sviets, šventỹbę savo prapuldęs, su darbais ir rūpesčiais savo pleškino puodą K.Donel. Aukšt medžių viršūnių sklando baltas karvelis, didžiu šventybės ratu apsuptas I.Simon. Šventỹbės kernotojas BŽ507. ^ Esti sviete ir šventybių, bet dar daugiau suktybių KrvP(Mrk). 2. NdŽ žr. šventenybė 2: Šventỹbių indauja BŽ199. Melsti ką visomis šventỹbėmis BŽ154. Žmonės skubinas iš bažnyčios su šventýbe Aps. Vaikščiodamas nes po miestą ir prisiveizdėdamas jūsų šventybėmus, radau teipag altorių, and kurio buvo parašas: Nepažįstamui Dievui Ch1ApD17,23. 3. žr. šventenybė 3: Todėl jei senovė[je] randam nu lietuvių gerbamas gires ir lieknus, tad ne dėl jų šventybės, bet dėl jų naudos S.Dauk. 4. žr. šventenybė 4: Prakilniausias žmogaus jausmas yra šventybės pajautimas Vd. Tik anoji širdis nėra jos verta, neverta jos sielos grožio, jos angeliško baltumo, jos vidaus šventybės rš. 5. malda: Reikia žadėt (burti, užkalbėti) su šventýbėm Klt. 6. N žr. šventykla 1; šventa vieta: Išeit ir įeit ing šventybę BB2Moz28,35. Ponas savo altorį atmetė ir savo šventybę prakeikė BBRd2,7. Tada eikime aukštyniu ir iščystykiam vėl šventybę BB1Mak4,36. Ir vyriausiasis kunigas Senojo testamento įeiti kiekmetą ing šventybę su svetimu kraujumi MT3. 7. BŽ507 bažn. aukštasis dvasininkas. ◊ šventų̃ šventýbė (šventỹbė Rtr, NdŽ) 1. Rtr, NdŽ bažn. švenčiausioji senovės žydų šventyklos vieta, dalis. 2. KŽ kas švenčiausia, brangiausia, šventenybė: Čia yra jų šventų̃ šventýbė – neliesk J.Jabl.