šventumas reikšmė
Kas yra šventumas? šventùmas sm. (2) Š, DŽ, NdŽ, KŽ 1. → 1 šventas 2: Nei jai bažnyčios, nei jai šeimos šventumo. O vystyklų tai ir neprimink jai P.Vaičiūn. 2. → 1 šventas 5: Aš ir mano draugai buvom nedori žmonės ir negerbėm to žmogaus šventumo J.Balč. Niekšybė saldžiabalsė kartais pati tikėti ima savo šventumu J.Gruš. 3. N, M, LL243, Rtr → 1 šventas 9: Stebuklingas est Dievas šventume savo Mž293. Vadina ją dabar Dvasia š. …, jog nuog jos yra visas šventùmas ant dangaus ir ant žemės DP238. Šventumo pripažinimas (kanonizavimas) I. Jį Dievas šventumù gyvatos ir didžiais čiūdais paskelbt teikės DP456. 4. → 1 šventas 11: V. Dievas įsako … šventùmą veikalų ir darbų gerų DP295. 5. → 1 šventas 13: Tos knygos veda žmones į šventumą brš. Daug maldos, bet menkai šventumo prš. ^ Ir giriasi durnas savo razumnumu, davatka šventumu, o velnias kantrumu KrvP(Yl).