tvinti reikšmė
Kas yra tvinti? 1 tvìnti (tvýti SchL136, K; N), -sta (tvýsta SchL 136; N, tvỹna Vn), -o intr. K, Rtr, Š, RŽ, DŽ, FrnW, KŽ 1. Sut, N, KBII149, M, K.Būg, J.Jabl, L, LL300 kilti, daugėti vandeniui: Žiūrėk, jau Imsrė tvýsta, skubyk važiuot, paskui nepárvažiuosi Jrb. Tvino didliai [v]anduo Šts. Venta šiaušias ir plačiai tvysta S.Čiurl. Tvìnti iš krantų NdŽ. Ir tvino vandeniai, ir pakėlė karoblį Ch1Moz7,17. Tvysta upė SD414, R, MŽ. ^ Ne visos upės ir pavasarį tvinsta PPr214. Juo šulinio vandenį semsi, juo tvins, t. y. juo duosi, juo turėsi J. ║ rinktis, kauptis, telktis: Debesys tvìnsta NdŽ. 2. gausiai, smarkiai tekėti, lietis, plūsti, bėgti: Sniegas, pavirtęs vandeniu, graužiasi vinguriuotus takelius, tvinsta pakalniui į upelį, iš paskubos net putojąs Žem. Matytis, ka yra kas norints tam šaltenė[je], ka tvìnsta Skdv. Kaip ir upės bei upaitės iš tos jūrų versmės lyg tvyste tvyst Ns1832,6. Šalia savo burnos tur šita kirmėlėlė dvi karpeli, iš kurių, jai verpti norint, pradeda limpą ir tąsūs syvai tvinti Kel1851,154. Ašaros tvino Karaliui per veidus I.Simon. | Šviežio pieno [į pieninę] tvìnte tvìnsta, velka žmonys Krš. Nuo ežero tvino rūkas užklodamas visą įdubą rš. | prk.: Ė tas visas ramumas po lietuvių dūšias lyg lygumoj vėjelis po žoleles trąšias, plaukydamas lingavo, plaukydamas lingavo, tamsiom vilniom tvìno A.Baran. ║ prk. gausiai veržtis, sklisti: Lyg iš už kalno tvino ryto šviesa rš. Iš horizonto paskliaučių jau tvino tamsa rš. Tie vaizdai moteriškei krauju tvino į galvą P.Cvir. Į galvą tvino visokios mintys rš. Pasleidimas iš miestelių sraujom upėm tvìnsta BM449(A.Baran). Dievo žodis [iš burnos] tvysta Ns1848,2. ║ dvelkti, pūsti: Gaivi šiluma tvino, pilna medaus kvepėjimo A.Vaičiul. Nuo prikūrentos krosnies tvino alsinantis karštis rš. 3. būti užlietam, apsemtam: Teip jis nuėjęs pas upę pradėjo pilt vandenį su laive teip, jog miestas pradėjo tvìnt BM171(Pmp). 4. gausiai tekant piltis, lietis: Kastis pajuto savo akis tvinstant ašaromis Pč. Monika pradėjo smarkiai pūtoti, akys vėl tvino ašaromis P.Cvir. Kai tau laimę piršo, aukso kalnus siūlė, mūsų širdys tvino, kepo su kraujais A.Mišk. 5. skendėti: Del to graudžiai verkiu ir ašarosn tvìnstu, žiūrėdama ant vaikelius jaučiu širdyj peilį BM449(A.Baran). Miestas tvino dūmuose rš. | prk.: Jo širdis skaudėjimuose tvinusi ir tirpusi prš. Žmonės griekuose tvysta, Dievo nebepažįsta A.Baran. 6. prk. daugeliui kartu eiti, traukti, gausiai rinktis, telktis: Veizam, kariūmenė tvìnsta i tvìnsta Lž. O armija tvino ir tvino Pt. Daugybė žmonių iš bažnyčios laukan tvýsta KI160. Žmonės vis tebetvino gatvėmis A.Vien. Prie jo dabar žmonės iš visų pusių tvinte tvinsta, visus pagydo Žem. Tvino svietas nu visų kraštų teirauties S.Dauk. Piktiejai tvino iš Teutonijos į Žemaičius S.Dauk. ◊ ne ùpės tvìnsta nėra gausybės: Ir jai reikia į kiek pusių, o čia ne upės tvinsta Žem. \ tvinti; anttvinti; aptvinti; atitvinti; įtvinti; ištvinti; nutvinti; patvinti; pertvinti; pratvinti; pritvinti; sutvinti; užtvinti
2 tvìnti (tvýti), -a tvýnė intr. trenkti, daužti, tinti: Pribėgęs tvýnė pačiai per vieną ausį Vlk.