kariūmenė reikšmė

Kas yra kariūmenė? kariū́menė sf. (1) J, Š, kariumẽnė (2); G89 žr. kariuomenė: 1. Faraonas, paėmęs kariūmenę, pradėjo ginti izraėliškius I. Visa kariumẽnė sujunda, mušdama priešą BM104. Ant rytojaus anas karalius, surengęs daugiau kariumenės, jojo vėl kariauti BsMtI99. 2. Grįžę iš kariūmenės liuob pasakoties matę anus Kijeve Plt. Ejo kareivis iš kariumenės namon BsPIV107. Šį rudenį statys jį kariūmenėn Blv. Mano vaiką kariūmenė[je] padavė Grž. Kad tu mane neklausysi, kariumenėn užrašysiu (d.) Skp.