nulieti reikšmė
Kas yra nulieti? 1 nulíeti, -ja (nùleja), -jo 1. tr. R6 kiek nupilti nuo ko: Nenuliejau nė lašo (pildama į puodelį pieną) Db. Gėrimo truputelį nuliejo ant žemės S.Dauk. 2. tr. nupilti, išpilti žemyn: Ant stogo telipa ir tenuleja [į kaminą] kelis viedrus v[a]ndens arba geriaus šarmo S.Dauk. Rodos, debesys buvo didelis, bet truputį nuliejo lietaus, ir išsipagadijo Rk. | refl.: Didelis debesies plyšimas žemyn nusiliejo LC1880,37. 3. tr. apipilti, perpilti kuo: Nuplovus langą nulieti švariu vandeniu rš. | Tada ragana kaip tik papūtė, tuojaus kaip ledu nuliejo MPs. Kaip nuliejau gerklę karštu vandeniu (arbata), tai tuoj geriau pasidarė Upt. | prk.: Niekas nedrįs nulieti (paerzinti, įskaudinti) piktesniu žodžiu rš. | refl. tr.: Ona, nusiliejusi vandeniu rankas, nuo tvoros nusimauna milžtuvę ir pritupia prie karvės rš. 4. tr. prk. nušviesti, nutvieksti, nuspalvinti: Saulė auksinėmis varsomis nuliejo medžius rš. Taip plaukėme abu, nulieti saulės K.Kors. Raudonis nuliejo veidą rš. 5. tr. liejant kuo nunaikinti: Nulíeti karpas šitaip galima: kad mėnuo tera">tėra trijų naktų, atsistok priš mėnesį, liek vandenį ant savo karpos ir nekalbėkis tą naktį nė su kuo Trk. 6. intr. prk. nukalbėti: Čiagi par mus bobos nulíejo, kad ana nebetekėsiant Trgn. 7. refl. prk. nuslinkti, nuplaukti: Pavargusius žmones sparnais palytėjus, į tolius tamsa nusiliejo rš. 8. intr. smarkiai suduoti, primušti: Tave reik po pirmu nulíeti, o paskuo tik valgyti duoti Šv. Tie kad nulíejo par kuprą Lnkv. ◊ pỹktį nulíeti išbarti, išplūsti ką iš piktumo: Nulíejo nulíejo ana savo pỹktį ir vėl gera Rk. \ lieti; antlieti; aplieti; atlieti; įlieti; išlieti; nulieti; palieti; perlieti; pielieti; pralieti; prilieti; sulieti; užlieti
2 nuliẽti, -ja (nùleja), -jo (nùliejo) tr. 1. iš tirpyto metalo, vaško ar ko kito padaryti ką: Jau varpą nuliejo J.Jabl. Jis padarė kvarmą arkliui nulíeti KI9. Žvakės nulietos J. Nulietas daiktas SD211. Diedukas rudenais daug žvakių nuliedavo Dglš. Nulíetas abrozas KI13. Rado karalaitės vardą, kurį aukskalis, tą žiedą nuliedams, buvo iškalęs BsPI51. Liepė amatininkam nulieti aukštą ir platų sūdą BM101. Ir nuliejo šešias žvakes iš geltono vaško LTR(Lnkv). Negu iž vieno molio visi [žmonės] nulietì DP529. Liepė Maižiešiui, idant nulietų varinį žaltį MP230. Ir nuliek jai keturis aukso žiedus Ch2Moz25,12. Ir padarė nulietą veršį BB2Moz32,4. | prk.: Linksniams vardai, kad lengvesni būtų atsiminti, reikėtų visi vienodais lietuvais nulieti J.Jabl. ^ Medžiai rymojo kaip nulieti (nejudėdami) rš. 2. padaryti, suspausti, sudėti (sūrį): Nuliejo varškę ir ėmė sukti kastinį Pč. | refl. tr.: Ar tai tokią buvo nusilieję [varškę] mano tėvai vienam pokyliui! (ps.) J.Jabl. 3. nuglaistyti, nudažyti: Auksu nulieta rieda karieta S.Nėr. 4. Dl gražiai padaryti, pasiūti: Tai da ir man nuliek kantaplius, kai jau tu gerai moki Sdk. Ot nuliejo kostiumą, kaip kokiam grapui Dbk. ◊ kaĩp nuliẽtas labai gražus: Bet ir yra į ką žiūrėti – kaip nulietas vaikinas (labai gražiai nuaugęs) Žem. Labai tinka tau tas ploštis (ploščius) – atrodai kaip nulietas Ėr. Ot gražus – kaip nulietas! Ut. Su klumpiukais, o gavom vyrus kaip nulíetus Ub. Skrynias kaip nulietas, mačiau, pardavinėjo Žem. Jam ta eilutė guli kap nulieta (gražiai pasiūta) Gs. \ lieti; aplieti; atlieti; įlieti; išlieti; nulieti; palieti; perlieti; prilieti; sulieti; užlieti